Apie mane

Apie mane

Mano kūrybinė kelionė prasidėjo vizualiajame mene. 2012 metais baigiau VJVDM meno mokyklą, kur įgijau tvirtą estetinį ir techninį pagrindą įvairiose meno srityse. Tuo laikotarpiu išmokau disciplinos, formos pojūčio ir pagarbos procesui. Mane formavo spalva, šviesa ir struktūra – tai, kaip jos sąveikauja tarpusavyje ir kuria nuotaiką. Nors šiandien nebegyvenu prie jūros, pajūrio peizažai ir nuolat kintanti šviesa iki šiol išlieka vienu stipriausių mano vidinių vaizdinių.

Baigęs studijas, 2012–2014 metais dirbau Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Tai buvo laikotarpis, kuris iš esmės pakeitė mano supratimą apie sceną. Dirbau užkulisiuose, keliavau su teatru, dalyvavau gastrolėse ir iš arti stebėjau, kaip gimsta spektaklis. Mačiau, kaip detalės – šviesa, judesys, garsas, pauzė – susijungia į vientisą patirtį. Buvimas tarp scenos mechanikos ir gyvo atlikimo leido suprasti, kad menas yra ne tik idėja, bet ir struktūra, disciplina bei atsakomybė.

Tuo metu vis stiprėjo ir mano santykis su muzika. Ritmas, kuris tapyboje pasireiškė per potėpius ir spalvų sluoksniavimą, muzikoje rado savo fizinę formą būgnuose. Po kelių intensyvių kūrybinių metų Lietuvoje nusprendžiau išvykti į Škotiją. Šis sprendimas buvo sąmoningas – norėjau augti platesnėje, tarptautinėje aplinkoje.

Škotijoje praleidau beveik dešimtmetį. Ten aktyviai koncertavau, kūriau muziką, dirbau studijoje ir kaupiau sceninę patirtį. Tai buvo laikotarpis, kuris užgrūdino – tiek techniškai, tiek psichologiškai. Gyvenimas svetur išmokė prisitaikyti, greitai mokytis, būti pasiruošusiam bet kokiai situacijai scenoje. Muzika tapo ne tik saviraiška, bet ir atsakomybe, profesija, kasdieniu darbu.

2023 metais grįžau į Lietuvą su aiškiu tikslu – tęsti kūrybą jau savo šalyje. Įsikūriau Vilniuje ir netrukus įsiliejau į vietinę muzikos sceną. Prisijungiau prie „Elnio Rago Miško“, vėliau – prie „Protocol F40.1“. Abu projektai skirtingi, bet man svarbūs – viename svarbi atmosfera, subtilumas ir emocinė dinamika, kitame – intensyvumas, fizinė ištvermė ir konstrukcinė jėga.

Lygiagrečiai koncertinei veiklai vedu būgnų pamokas Lukiškių kalėjimas 2.0 erdvėje. Mokyme man svarbu perduoti ne tik techniką, bet ir mąstymą – supratimą apie ritmą, struktūrą, garso erdvę. Manau, kad būgnininkas nėra tik laiko skaičiuotojas – jis formuoja muzikos architektūrą.

Vizualus menas niekur nedingo. Tapyboje mane vis dar traukia abstraktaus pointilizmo kryptis – spalvų sluoksniai, ritmiškos struktūros, pulsas drobėje. Man artima idėja, kad ir muzika, ir tapyba remiasi tais pačiais principais: ritmu, dinamika, įtampa ir atoslūgiu. Skirtumas tik tas, kad vienu atveju garsas juda laike, kitu – spalva sustingsta erdvėje.

Esu menininkas ir muzikantas. Mano kelias – nuo meno mokyklos ir teatro užkulisių iki tarptautinės scenos ir sugrįžimo į Lietuvą – yra nuosekli paieška formos, energijos ir autentiškumo. Šiandien mano pagrindinis dėmesys skiriamas muzikai, bet visas ankstesnis patyrimas – teatras, vizualus menas, gyvenimas užsienyje – yra neatskiriama to, ką darau, dalis.