
BŪGNOTEKA · ISTORIJA IR MOKYMO METODAI
BŪGNININKYSTĖS PEDAGOGIKOS ISTORIJA
Nuo karinių būgnininkų, pirmųjų spausdintų vadovėlių ir rudimentų iki Moeller, Stone, Chapin, Morello, Dawson, Spivack, Gruber, Chaffee ir šiuolaikinių mokymo sistemų.
Pagrindinis šio puslapio klausimas – kaip ritminės žinios keliavo tarp žmonių: per mokytoją, repertuarą, knygą, įrašą, instituciją, sceną ir kultūrinę tradiciją.
ŠIO PUSLAPIO TURINYS
Skaitykite chronologiškai arba pasirinkite konkretų mokytoją, tradiciją ar metodą. Ryšių registras padeda atskirti asmenines studijas nuo platesnės įtakos.
Kaip vertinami ryšiai · Kaip keitėsi mokymas · Terminai · Metodų taikymas
- 01. Ritmo perdavimo šaknys
- 02. Europos karo būgnai ir Bazelis
- 03. Ankstyvieji vadovėliai
- 04. NARD ir PAS rudimentai
- 05. Moeller, Stone ir technikos pamatai
- 06. Chapin, Morello, Dawson ir kiti pedagogai
- 07. Mokytojų palikimas per mokinius
- 08. Džiazo atlikimo tradicijos
- 09. Fankas, fusion ir studijinis darbas
- 10. Rokas ir metalas
- 11. Šiuolaikiniai pedagogai ir internetas
- 12. Orkestrinė perkusija ir drum corps
- 13. Pasaulio tradicijos ir kitos mokyklos
- 14. Knygos ir metodai
- 15. Mokytojų ir įtakų ryšių registras
- 16. Klausymo ir vaizdo nuorodos
- 17. Šaltiniai ir bibliografija
Svarbiausia prieš skaitant
KAIP SKAITYTI MOKYTOJŲ IR ĮTAKŲ RYŠIUS
Šiame puslapyje atskiriami keturi ryšių tipai: tiesioginės studijos, dokumentuota įtaka, kultūrinė tradicija ir mokymasis iš metodo. Teiginys, kad vienas muzikantas mokėsi pas kitą, turi remtis biografija, interviu ar paties atlikėjo liudijimu. Panašus skambesys arba tos pačios knygos naudojimas tokio ryšio neįrodo. Konkrečių ryšių šaltiniai pateikti registre.
Stipriausias genealoginis ryšys
MOKĖSI PAS
Biografijoje arba interviu aiškiai nurodyta, kad muzikantas studijavo pas konkretų mokytoją.
Dokumentuotas, bet ne formalus mokymas
ĮTAKA
Muzikantas aiškiai įvardija kitą atlikėją, metodą ar idėją kaip svarbią įtaką.
Kultūrinė arba stilistinė tėkmė
TRADICIJA
Panaši funkcija, repertuaras ar kultūrinis perdavimas, tačiau nėra vieno mokytojo–mokinio ryšio.
Idėjos keliauja be asmeninio kontakto
KNYGA / METODAS
Stone, Reed, Chapin, Chester ir kiti gali paveikti tūkstančius būgnininkų, kurių niekada nesutiko.
KAIP KEITĖSI BŪGNŲ MOKYMAS
Mokymo būdai persidengia: žodinė tradicija gyvuoja greta natų, o gyvą mokytoją papildo įrašai ir internetinės pamokos. Kiekviena terpė išsaugo skirtingą žinių dalį.
| Mokymo būdas | Ką jis perduoda | Ko vien jo nepakanka išmokti |
|---|---|---|
| Stebėjimas ir kartojimas | Judesį, frazavimą ir repertuarą bendruomenės aplinkoje. | Žinias sunkiau perduoti nedalyvaujančiam žmogui be papildomo užrašymo ar įrašo. |
| Kariniai signalai ir repertuaras | Vienodai atpažįstamas komandas, atlikimo tikslumą ir ansamblinę discipliną. | Funkcinis signalų repertuaras neapima visų muzikinių užduočių. |
| Spausdintas vadovėlis | Ritminę struktūrą, rankų sekas ir sistemingą pratimų eigą. | Natos nevisiškai atskleidžia judesį, garso spalvą ir frazavimo pojūtį. |
| Judesio analizė | Lazdos atšokimą, akcentų kontrolę ir ekonomišką rankų darbą. | Techninį sprendimą dar reikia pritaikyti kūriniui. |
| Koordinacijos sistemos | Savarankiškas galūnių funkcijas ir tos pačios medžiagos transformacijas. | Pratimų tikslumas savaime neužtikrina ansamblio girdėjimo. |
| Garso bei vaizdo įrašai ir internetas | Pakartotinį klausymą, judesio peržiūrą ir prieigą prie skirtingų mokyklų. | Gausiai medžiagai reikia mokymosi sekos, atrankos ir grįžtamojo ryšio. |
TRUMPAS TERMINŲ ŽODYNAS
| Terminas | Reikšmė šiame puslapyje |
|---|---|
| Rudimentas | Įvardyta smūgių figūra, naudojama technikai ir muzikiniam repertuarui kurti. |
| Sticking | Rankų seka: kurią natą groja dešinė, kurią – kairė ranka. |
| Rebound | Lazdos atšokimas nuo instrumento paviršiaus. |
| Groove / pocket | Ritminės partijos pojūtis: pulsas, akcentai, dinamika ir natų vieta ansamblio ritme. |
| Comping | Džiazo akompanavimo figūros ir akcentai, derinami su ansambliu. |
| Ghost notes | Tyliosios, mažai akcentuojamos natos, papildančios pagrindinę ritminę partiją. |
| Fill | Perėjimas arba trumpa frazė, papildanti ar sujungianti pagrindines partijas. |
| Linear / linijinis grojimas | Figūros, kuriose vienu metu skamba tik vienos galūnės smūgis. |
| Open-handed | Grojimas nekryžiuojant rankų, pavyzdžiui, hi-hat partiją grojant kaire ranka. |
| Ostinatas | Kartojama ritminė ar melodinė figūra, derinama su kintančiomis partijomis. |
| Poliritmija / polimetras | Poliritmija – skirtingų ritminių dalijimų derinimas; polimetras – skirtingų metrinių grupavimų arba ciklų sluoksniavimas. |
| Drum corps / klinika | Drum corps – žygiuojančių muzikinių ansamblių tradicija; būgnų klinika – demonstracinė meistriškumo pamoka. |
01 · RITMO PERDAVIMO ŠAKNYS
RITMO PERDAVIMAS IKI MODERNIOS PEDAGOGIKOS
Ritmo mokymas egzistavo tūkstantmečius iki modernios būgnų pamokos, konservatorijos ar spausdinto vadovėlio. Skirtingos kultūros žinias perdavė žodžiu, per kūno judesį, skiemenis, ritualą, repertuarą ir bendruomeninį dalyvavimą. Šios sistemos nėra vieno šeimos medžio šakos.
Datos nėra
Pirmasis ritmas

Archeologija gali datuoti išlikusį objektą, tačiau ne pirmą žmogaus plojimą, treptelėjimą ar smūgį į tuščiavidurį medį. Mediena ir oda suyra daug greičiau nei akmuo ar metalas, todėl „seniausias rastas būgnas“ negali būti sutapatintas su „pirmuoju pasaulio būgnu“.
Būgnų istoriją todėl reikia pradėti ne nuo vieno išradėjo, o nuo principo: žmonės skirtingose vietose nepriklausomai kūrė membranofonus, plyšinius būgnus, rėminius būgnus, katilo formos instrumentus ir įvairias mušamųjų sistemas ritualui, šokiui, signalams bei muzikai.
Šaltiniai: Metropolitan Museum of Art – ancient percussion collections
Neolito Kinija
Taosi molinis būgnas

Kinijos archeologiniai radiniai rodo ankstyvą būgnų kultūrą gerokai prieš spausdintus muzikos traktatus. Taosi gyvenvietės molinis būgnas yra vienas svarbių materialių įrodymų, kad sudėtingesni membraniniai instrumentai egzistavo neolito laikotarpiu.
Radinys nepagrindžia vienos „būgno kilmės“ teorijos. Jis liudija, kad Azijos būgnų istorija yra tūkstantmečiais senesnė už vakarietiško mažojo būgno ir būgnų komplekto genealogiją.
~1390 m. pr. Kr. ir vėliau
Senovės Egiptas

Egipto vaizdiniai ir išlikę instrumentai leidžia būgnų istoriją grįsti konkrečiais daiktais. The Met saugo Beso figūrėlę su rėminiu būgnu ir vėlyvojo laikotarpio medinį, oda aptrauktą cilindrinį būgną.
Šie objektai liudija skirtingas funkcijas ir formas: rėminiai bei cilindriniai būgnai buvo reali muzikinio ir ritualinio gyvenimo dalis. Daiktiniai šaltiniai patikimesni už bandymą vienu sakiniu paskelbti, „kur buvo išrastas būgnas“.
Šaltiniai: The Met – Bes with drum · The Met – surviving drum
Ne viena sistema, o šimtai tradicijų
Afrikos ritminės tradicijos

„Afrikietiškas ritmas“ nėra vienas stilius. Vakarų, Centrinės, Rytų ir Pietų Afrikos muzikos skiriasi instrumentais, metrais, funkcijomis ir estetika. Vis dėlto daugybėje tradicijų ypač svarbūs cikliškumas, keli vienu metu girdimi sluoksniai, klausimo ir atsako principas bei pasikartojančios atraminės ritmo figūros ir kolektyvinė improvizacija.
Per Afrikos diasporą šios idėjos tapo svarbia Karibų, Brazilijos, New Orleans, jazz, gospel, funk, R&B ir galiausiai didelės dalies šiuolaikinio būgnų komplekto grojimo istorijos dalimi. Tai kultūrinė šaknis, bet ne tiesioginė Moeller ar Stone technikos genealogija.
Šaltiniai: Smithsonian Folkways – African and diaspora collections
Tala · tabla · mridangam · konnakol
Indijos ritmo sistemos

Indijos klasikinė muzika išvystė labai gilią ritminę teoriją nepriklausomai nuo vakarietiškos karinės mažojo būgno tradicijos. Tala ciklai, tabla bol skiemenys, Pietų Indijos solkattu/konnakol ir mridangam frazavimo logika leidžia ritmą groti, tarti ir matematiškai transformuoti.
XX–XXI a. būgnų komplekto meistrai šiuos principus pradėjo aktyviai integruoti į džiazą, fusion ir progresyviąją muziką. Steve Smith yra vienas ryškiausių pavyzdžių: jo vėlesni projektai ir pedagogika sąmoningai jungia amerikietišką būgnų komplekto tradiciją su Indijos ritminiu mąstymu.
Šaltiniai: Steve Smith – PAS 2026 Hall of Fame · Tabla – Encyclopaedia Britannica
Taiko · Kinijos būgnai · Korėjos ansambliai
Rytų Azija

Japonijos taiko, Kinijos ceremoniniai ir karo būgnai bei Korėjos ansamblinės mušamųjų tradicijos rodo kitą būgno santykį su kūnu ir bendruomene. Čia technika dažnai neatskiriama nuo viso kūno judesio, choreografijos, ansamblinės disciplinos ir ritualo.
Šios tradicijos žemėlapyje eina lygiagrečiai vakarietiškai būgnų komplekto istorijai. Tai savarankiškos perkusijos kultūros, kurios moderniame amžiuje vis dažniau susitinka festivaliuose, konservatorijose ir hibridiniuose projektuose.
Šaltiniai: The Met – Chinese bronze drum · Kodo Taiko – official
02 · EUROPOS KARO BŪGNAI IR BAZELIS
EUROPA, KARO BŪGNAI IR BAZELIS

Jeigu ieškome ne visų pasaulio būgnų, o konkrečiai vakarietiško mažojo būgno, rudimentų ir vėliau būgnų komplekto rankų technikos genealogijos, Europos karo ir miesto būgnininkų tradicijos tampa pagrindiniu keliu. Čia ritmas veikė kaip komanda, disciplina ir profesinis amatas.
Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų Europa
Tabor ir pipe-and-tabor

Reikia skirti du modelius: pipe-and-tabor, kai vienas muzikantas groja dūdele ir būgnu, ir fife-and-drum, kai skersine fleita bei būgnu groja atskiri atlikėjai. Šokio ir karinio repertuaro aplinkoje ritminės figūros buvo perduodamos per praktiką, o vėliau užrašomos vadovėliuose.
Karinėje praktikoje ritmas turėjo funkcinę reikšmę: žygis, susirinkimas, komandos, sargyba ir ceremonijos. Vėliau šie repertuarai tapo spausdintų būgnų vadovėlių medžiaga.
Šaltiniai: Arbeau – Orchésographie, Library of Congress
Šveicarija · gyva tradicija
Bazelio būgnininkystė

Bazelio būgnininkystė yra vienas svarbiausių europietiškų rudimentinio mažojo būgno pasaulio centrų. Šveicarijos gyvųjų tradicijų registras pabrėžia jos tęstinumą nuo viduramžių ir didžiulę civilinę reikšmę Basel Fasnacht aplinkoje.
Historisches Museum Basel saugo XVI a. miesto būgnus, o XX a. Fritz Berger sukūrė notacijos ir pedagogikos sistemą, padėjusią Basel repertuarui tapti tarptautiniu. Vėliau šią tradiciją tyrinėjo ir tokie modernūs pedagogai kaip Claus Hessler.
Šaltiniai: Swiss Living Traditions – Basel būgnininkystė · Historisches Museum Basel
Osmanų imperija ir Europa
Osmanų mehter ir Europos karinės muzikos sąveika

Osmanų karinės kapelos naudojo didelius davul tipo būgnus, lėkštes, katilo formos būgnus ir garsius pučiamuosius. Europos dvarai ir kariuomenės perėmė dalį šio skambesio ir instrumentų, ypač XVIII a. „turkiškos muzikos“ mados laikotarpiu.
Vakarietiška karinė muzika formavosi ne izoliuotai. Būgnai, lėkštės ir timpanai keliavo kartu su politinėmis, karinėmis ir kultūrinėmis sąveikomis.
Šaltiniai: Mehter – Encyclopaedia Britannica
XVII–XVIII a.
Prancūzų karinė būgnininkystė

Prancūziški šaltiniai rodo savitą signalų, skiemenų ir frazių sistemą, kurios negalima automatiškai pervadinti šiuolaikiniais PAS rudimentų vardais. 1754 m. Instruction des tambours yra ypač vertingas, nes leidžia matyti to meto realią karinę būgnininko kalbą.
Panašus smūgių raštas skirtingose šalyse nebūtinai turėjo tą patį pavadinimą, akcentavimą ar atlikimo manierą.
Šaltiniai: BnF – Instruction des tambours (1754) · Mersenne – Harmonie universelle
XVIII–XIX a.
Britų būgnų vadovėliai

Britų armijos ir civilinių mokytojų vadovėliai padėjo užrašyti double-stroke, roll, flam ir signalų repertuarus. Samuel Potter The Art of Beating the Drum yra vienas svarbiausių langų į XIX a. pradžios britišką praktiką.
Britų ir amerikiečių repertuarai nuolat kontaktavo per migraciją, kariuomenę ir leidinius. Todėl ankstyva JAV rudimentų istorija negali būti suprantama izoliuotai nuo Britanijos.
Šaltiniai: Samuel Potter – HathiTrust
XIX a.
Šveicarijos kariniai reglamentai

1817 m. Šveicarijos kariniai leidiniai rodo kitą notacijos bei komandų tradiciją, egzistavusią šalia britų, prancūzų ir amerikiečių sistemų. Šis lygiagretumas svarbus, nes šiuolaikinis tarptautinis rudimentų sąrašas vėliau sujungė figūras iš kelių regioninių mokyklų.
Bazelio ir karinės Šveicarijos linijos nėra visiškai tas pats, tačiau jų artumas padeda suprasti, kodėl Šveicarija išliko vienu giliausių Europos mažojo būgno kultūros centrų.
Šaltiniai: e-rara / ETH Zürich – Swiss military regulation 1817
03 · ANKSTYVIEJI VADOVĖLIAI
ANKSTYVIEJI BŪGNŲ VADOVĖLIAI
Kai ritminė praktika užrašoma, atsiranda visiškai naujas genealoginis mechanizmas: knyga gali mokyti žmogų po šimto metų ir kitame žemyne. Ankstyvieji vadovėliai todėl yra ne „rudimentų išradimo sertifikatai“, o dokumentuoti langai į konkrečių epochų atlikimo praktiką.
Orchésographie · 1589
Thoinot Arbeau

Vienas ankstyviausių spausdintų šaltinių, kuriame galima matyti Europos šokių ir karo būgno ritmus. Modernios PAS sistemos čia dar nėra; šaltinis priklauso gerokai ankstesniam raidos etapui.
Šaltiniai: Library of Congress
Harmonie universelle · 1636
Marin Mersenne

Platus muzikos traktatas, kuriame būgnai pateikiami greta kitų instrumentų. Mersenne tekstas liudija XVII a. muzikos teoriją ir ankstyvą vakarietišką būgno notacijos bei akustikos aprašymą.
Šaltiniai: Gallica / BnF
Prancūzija · 1754
Instruction des tambours

Oficialus prancūzų karinės muzikos šaltinis, rodantis signalus, frazes ir būgnininko funkciją. Jo figūras geriau lyginti su šiuolaikiniais rudimentais, o ne tiesiog pervadinti moderniais terminais.
Šaltiniai: Bibliothèque nationale de France
A New, Useful and Complete System of Drum Beating · 1812
Charles Stewart Ashworth

Vienas svarbiausių ankstyvųjų JAV būgnų vadovėlių. Jame užrašyta to meto terminija, rankų sekos ir kariniai signalai, todėl leidinys padeda sekti amerikietiškos rudimentinės kalbos formavimąsi.
Šaltiniai: Faksimilė
The Art of Beating the Drum · ~1815–1817
Samuel Potter

Britų mokymo šaltinis, ypač naudingas dvigubų smūgių sekų ir to meto akcentavimo sampratai. Jis leidžia tiesiogiai lyginti britišką ir amerikietišką XIX a. pradžios repertuarą.
Šaltiniai: HathiTrust
The Drummer’s Instructor; or Martial Musician · 1817
J. L. Rumrille & H. Holton

Sujungia techninius pratimus su realiais kariniais signalais bei kūriniais. Tai padeda matyti, kaip rudimentiniai raštai buvo naudojami muzikinėje ir funkcinėje frazėje.
Šaltiniai: Internet Archive / Oberlin
New and Improved Instructor for the Drum · XIX a.
H. C. Hart

Svarbus vėlesnio XIX a. amerikietiško mokymo pavyzdys, kuriame galima stebėti terminijos ir repertuaro evoliuciją nuo ankstesnių karo vadovėlių.
Šaltiniai: Internet Archive / Boston Public Library
The Drummer’s & Fifer’s Guide · 1862
George B. Bruce & Daniel D. Emmett

Vienas kertinių JAV pilietinio karo laikotarpio fleitų ir būgnų repertuaro šaltinių. Jo medžiaga leidžia lyginti XIX a. praktiką su vėlesniu Strube repertuaru ir NARD standartizacija.
Šaltiniai: IMSLP
Army Regulations for Drum, Fife, and Bugle · 1864
William Nevins

Karinių instrumentų pareigos, signalai ir repertuaras JAV pilietinio karo laikotarpiu.
Šaltiniai: Internet Archive
Strube’s Drum and Fife Instructor · 1869
Gardiner A. Strube

JAV karo departamento patvirtintas metodas ir viena aiškiausių NARD 26 rudimentų priešistorės grandžių. Strube svarbus ne kaip vienintelis rudimentų autorius, bet kaip autoritetingas standartizavimo taškas.
Šaltiniai: Internet Archive
École du tambour · 1889
H. Broutin

Prancūzijos XIX a. pabaigos būgnų mokymo metodika. Ji liudija, kad greta amerikietiškų vadovėlių Europoje buvo plėtojamos savos rudimentinės ir karinės mokymo sistemos.
Šaltiniai: IMSLP / BnF
Manual for Drummers, Trumpeters and Fifers · 1935
U.S. Marine Corps

Oficialus JAV karinis vadovėlis, išleistas gerokai prieš PAS rudimentų standartą. Jis rodo, kaip reglamentuotas karinių muzikantų mokymas gyvavo greta besiformuojančios civilinės būgnų komplekto kultūros.
Šaltiniai: Internet Archive
04 · NARD IR PAS RUDIMENTAI
RUDIMENTŲ KELIAS Į NARD IR PAS

Rudimentai neatsirado vienu momentu ir nebuvo „išrasti“ PAS. Smūgių figūros egzistavo karinėje praktikoje bei įvairiuose vadovėliuose, o XX a. organizacijos jas standartizavo ir pergrupavo.
Iki NARD

XIX a. JAV leidiniai jau dokumentavo roll, flam, drag ir kitų figūrų repertuarą. Pavadinimai, rankų sekos ir akcentavimas keitėsi pagal leidinį bei tradiciją.
Todėl senas vadovėlis yra konkrečios praktikos dokumentas, o ne automatinis įrodymas, kad autorius tą figūrą išrado.
Šaltiniai: Bruce & Emmett – IMSLP · Strube – Internet Archive
NARD

National Association of Rudimental Drummers (NARD) įkurta 1933 m. Čikagoje susirinkę būgnininkai pradėjo vienodinti amerikietiškų rudimentų repertuarą; su organizacija siejamas 26 standartinių rudimentų sąrašas. NARD istorija nurodo steigiamąjį susirinkimą ir pirmųjų 13 rudimentų atranką.
Tai XX a. standartizacija, o ne rudimentinės praktikos pradžia. Ankstesni kariniai ir civiliniai šaltiniai rodo daug senesnį repertuaro sluoksnį.
PAS 40

Percussive Arts Society 1984 m. paskelbė 40 International Drum Rudiments, išplėsdama ankstesnį 26 bazės modelį. Ši sistema šiandien plačiai naudojama mokyme, tačiau istoriniame puslapyje ji turėtų būti rodoma kaip viena vėlyva standartizacijos stadija.
Šaltiniai: PAS rudiments
Bazelis ir kitos sistemos

Šveicarijos ir Bazelio rudimentų repertuaras turi savus pavadinimus, notaciją ir atlikimo manierą. Prancūzų, britų bei amerikiečių kariniai šaltiniai taip pat nėra identiški.
„Rudimentas“ yra patogi šiuolaikinė kategorija, bet istorinis repertuaras buvo gyvas ir regioniškai skirtingas.
05 · MOELLER, STONE IR TECHNIKOS PAMATAI
MOELLER, STONE, WILCOXON, GLADSTONE, REED IR SPIVACK
Šios mokyklos padėjo pamatus šiuolaikinei būgnų komplekto technikai. Jų uždaviniai skyrėsi: judesio ekonomija, rankų kontrolė, rudimentinis repertuaras, natų skaitymas ir garso formavimas. Todėl jų istoriją tiksliau skaityti kaip susijusių metodų tinklą.
1878–1960 · judesys ir istorinė rudimentinė technika
Sanford A. Moeller

Moeller tyrinėjo senesnę amerikietišką karinę ir rudimentinę praktiką: rankų padėtį, lazdos atšokimą, akcentus ir tęstinį judesį. Jo tikslas apėmė ištvermę ir galingą grojimą be perteklinės įtampos. Šiandien terminas „Moeller technika“ apima ir vėlesnes interpretacijas, todėl verta skirti istorinį metodą nuo Moeller–Chapin linijos adaptacijų.
Moeller pedagoginis palikimas aiškiausiai tęsiasi per Jim Chapin. XX a. antroje pusėje Chapin demonstravo Moeller principus būgnų klinikose ir perkėlė juos į modernią rankų technikos kalbą. Moeller → Chapin yra viena tvirčiausiai dokumentuotų šio tinklo pedagoginių linijų.
Šaltiniai: Sanford A. Moeller – Wikipedia · PAS – Jim Chapin
1886–1967 · kontrolė, rankų seka ir rebound
George Lawrence Stone

George Lawrence Stone Bostone sistemino rankų kontrolės mokymą. Stick Control (1935) pateiktos rankų sekos leidžia lavinti balansą, tikslumą ir simetriją. Keičiant akcentus, dinamiką, grojimo paviršių ar galūnes, tą pačią medžiagą galima pritaikyti skirtingoms muzikinėms užduotims. Stone siejamas ir su NARD veikla.
Svarbiausia tiesioginė linija – Joe Morello. PAS medžiaga dokumentuoja, kad Morello studijavo pas Stone, o Morello akcentavimo idėjos vėliau paveikė pačio Stone Accents and Rebounds. Ryšys veikė abiem kryptimis: Morello idėjos papildė ir paties Stone metodą.

Šaltiniai: PAS – George L. Stone · PAS – Joe Morello
1894–1978 · rudimentai kaip muzika
Charles Wilcoxon

Wilcoxon palikimas slypi gebėjime paversti rudimentus muzikinėmis frazėmis. The All-American Drummer ir Modern Rudimental Swing Solos iki šiol naudojami todėl, kad technika ten įgauna formą, akcentų architektūrą ir atlikimo logiką.
Wilcoxon stovi rudimentinės pedagogikos, drum corps ir jazz sankirtoje. Jo solo traktuoja rudimentą kaip repertuarą, o ne vien pratimą ant pado.
Šaltiniai: Charles Wilcoxon – Wikipedia · PAS Hall of Fame
Žiūrėti: YouTube paieška – Charles Wilcoxon →
1893–1961 · pirštų kontrolė, garso formavimas ir natūralus atšokimas
Billy Gladstone

Gladstone buvo Radio City Music Hall perkusininkas ir vienas garsiausių Niujorko technikos autoritetų. Jo vardas siejamas su subtiliu lazdos atšokimo valdymu, pirštų kontrole ir itin ekonomišku judesiu.
Joe Morello po studijų pas Stone taip pat mokėsi pas Gladstone. Dėl to Morello vėlesnė technikos sistema nėra vien „Stone mokykla“ – joje susitinka bent kelios Niujorko ir Bostono technikos kryptys.
Šaltiniai: PAS – Joe Morello · Billy Gladstone – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Billy Gladstone →
1919–2003 · ritminė medžiaga ir skaitymas
Ted Reed

Reed istorijoje išsiskiria tuo, kad jo didžiausias palikimas nėra viena rankų technika. Progressive Steps to Syncopation for the Modern Drummer pateikia paprastą, labai lanksčią ritminę medžiagą.
Alan Dawson ir kiti pedagogai šias eilutes interpretavo skirtingomis galūnėmis, derino su džiazo lėkštės partija, rudimentais ir ostinatais. Todėl Reed → Dawson šiame puslapyje reiškia knygos pritaikymą mokymo sistemoje; vien knygos naudojimas nepatvirtina asmeninių studijų pas jos autorių.
Šaltiniai: Alan Dawson – PAS · Ted Reed – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Ted Reed →
1903–1994 · JAV Vakarų pakrantės technikos pedagogas
Murray Spivack

Spivack vieta istorijos žemėlapyje dažnai nepelnytai maža. PAS jį apibūdina kaip vieną įtakingiausių mokytojų; jo studentų sąraše – Louie Bellson, Remo Belli, David Garibaldi, William Kraft, Joe Morello ir daugybė kitų.
Jo karjera neįprastai jungia perkusiją ir Holivudo garso technologiją. Spivack dirbo kino industrijoje, o vėliau dešimtmečius mokė technikos. Spivack sudaro atskirą genealoginį centrą, jungiantį būgnų komplekto, orkestrinės perkusijos ir įrašų istorijas.
Šaltiniai: PAS – Murray Spivack
Žiūrėti: YouTube paieška – Murray Spivack →
06 · CHAPIN, MORELLO, DAWSON IR KITI PEDAGOGAI
CHAPIN, MORELLO, DAWSON, GRUBER, CHESTER, CHAFFEE, FAMULARO, HESSLER
Šie žmonės ypač svarbūs, nes jie jungia ankstesnes atskiras mokyklas ir perduoda jas į šiandienos pedagogiką. Čia šeimos medis tampa tikru tinklu: vienas mokinys gali turėti kelis didžiuosius mokytojus, o viena knyga – tūkstančius netiesioginių „palikuonių“.
1919–2009 · Moeller → būgnų komplektas → koordinacija
Jim Chapin

Jim Chapin mokėsi pas Moeller ir skleidė jo judesio principus. Knygoje Advanced Techniques for the Modern Drummer (1948) jis sistemino džiazo koordinaciją: lėkštė palaiko pulsą, o kitos galūnės atlieka savarankiškas akompanavimo figūras. PAS biografijoje nurodoma, kad dalį pratimų Chapin buvo užrašęs dar 1941 m.
Chapin ilgainiui tapo tarptautinių meistriškumo pamokų vedėju. Jo pamokose technika, koordinacija, laiko pojūtis ir muzikinė funkcija buvo glaudžiai susiję. Vėliau jo studentai, ypač Dom Famularo ir Claus Hessler, išlaikė Moeller genealogiją gyvą.
Šaltiniai: PAS – Jim Chapin · Jim Chapin – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Jim Chapin →
1928–2011 · Stone + Gladstone → moderni natūrali technika
Joe Morello

Joe Morello mokėsi pas George Lawrence Stone ir Billy Gladstone. Grodamas Dave Brubeck kvartete jis rodė, kaip rankų kontrolė padeda valdyti neįprastus metrus, dinamiką ir ilgas frazes. Jo technika tapo priemone muzikinei formai atskleisti.
Mokydamas Morello pabrėžė natūralią rankos padėtį, lazdos atšokimą ir atsipalaidavimą. Master Studies pratimai skirti kontrolei ir ištvermei lavinti, kad technika kuo mažiau ribotų muzikinę idėją.
Šaltiniai: PAS – Joe Morello
Joe Morello – „Take Five“ solo — Vienas aiškiausių Morello technikos ir muzikinio 5/4 frazavimo dokumentų.
1929–1996 · Reed + Stone + jazz → mokymo sistema
Alan Dawson

Dawson yra vienas svarbiausių viso XX a. pedagogikos mazgų. PAS dokumentuoja jo mokinius Tony Williams, Terri Lyne Carrington, Steve Smith, Vinnie Colaiuta, Harvey Mason, J.R. Robinson, Kenwood Dennard ir kitus.
Dawson naudojo Ted Reed Syncopation ir Stone Stick Control kaip medžiagą džiazo akompanavimui, bosinio būgno partijoms, rudimentinėms frazėms ir grojimui šluotelėmis. Koordinaciją jis siejo su melodijos dainavimu bei kūrinio forma. Jo mokinių stilistinė įvairovė rodo, kad metodas suteikė priemones savam muzikiniam žodynui kurti.
Šaltiniai: PAS – Alan Dawson
Žiūrėti: YouTube paieška – Alan Dawson →
INSTITUCIJA
Berklee kaip būgnų pedagogikos laboratorija

XX a. antroje pusėje Berklee tapo vienu svarbiausių taškų, kuriuose jazz ir populiariosios muzikos būgnininkystė buvo dėstoma sistemiškai aukštojo mokslo aplinkoje. Alan Dawson, Gary Chaffee, Ed Soph ir kiti čia padėjo sukurti modelį, kuriame natų skaitymas, ansamblinis grojimas, stilistika, technika ir profesinis pasirengimas veikia kartu.
Institucijos reikšmė pedagogikos genealogijai kitokia nei vieno mokytojo: ji suveda daugybę pedagogų ir mokinių, standartizuoja kursus ir leidžia skirtingoms metodikoms veikti vienoje ekosistemoje.
1927–2011 · judesio ergonomika ir vėlyvasis mentorystės tiltas
Freddie Gruber

Gruber ypatingas tuo, kad pas jį ateidavo jau pasaulinio lygio profesionalai. Jo mokinių ir mentoriaus ryšių sąraše – Steve Smith, Dave Weckl, Neil Peart, Peter Erskine, Ian Wallace ir kiti.
Gruber akcentavo kūno balansą, laisvą judesį, kvėpavimą, instrumento išdėstymą ir lazdos trajektoriją. Jo mokinių istorijos rodo, kad profesionalas gali iš esmės pertvarkyti techniką net karjeros viršūnėje.
Šaltiniai: Freddie Gruber – official · Freddie Gruber – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Freddie Gruber →
1924–1987 · The New Breed ir studijinis nepriklausomumas
Gary Chester

Chester buvo aukščiausio lygio studijinis būgnininkas, o jo The New Breed sukūrė visą sistemų pedagogikos kultūrą. Vienos galūnės palaiko ostinato, kitos skaito melodiją; vėliau vaidmenys keičiami. Taip koordinacija tampa ne vien pratimu, o gebėjimu išlikti stabiliam, kol keičiasi užduotis.
Dave Weckl ankstyvose studijose intensyviai dirbo su Chester. Todėl Chester → Weckl yra svarbi jungtis tarp senosios studijinės disciplinos ir 1980–1990 m. fusion virtuozikos.
Šaltiniai: Gary Chester – Wikipedia · Dave Weckl – official history
Žiūrėti: YouTube paieška – Gary Chester →
Patterns · linijinis grojimas, ritmas ir metras
Gary Chaffee

Gary Chaffee Patterns serijoje ritmą išskaido į transformuojamus elementus: rankų sekas, linijines figūras, ritmines grupes ir metrą. XX a. aštuntajame dešimtmetyje jo darbas Berklee padėjo šį analitinį požiūrį įtvirtinti instituciniame mokyme. Skirtingos kombinacijos tampa priemone naujoms frazėms kurti.
Modern Drummer profilyje tarp jo mokinių minimi Vinnie Colaiuta, Steve Smith, J.R. Robinson, Kenwood Dennard, Jonathan Mover ir kiti. Tai dar vienas įrodymas, kad modernūs meistrai dažnai turi kelias genealogines šaknis vienu metu.
Šaltiniai: Modern Drummer – Gary Chaffee
Žiūrėti: YouTube paieška – Gary Chaffee →
1953–2023 · Chapin + Morello → pasaulinė pedagogikos sintezė
Dom Famularo

Famularo yra vienas aiškiausių viso žemėlapio susiliejimų. PAS dokumentuoja jo studijas pas Jim Chapin ir Joe Morello, taip pat Ronnie Benedict ir Al Miller. Per Chapin jis gauna Moeller liniją, per Morello – Stone ir Gladstone technikos palikimą.
Famularo tapo tarptautinių meistriškumo pamokų vedėju ir metodų autoriumi. Jis aiškino, kaip Chapin perduoti Moeller judesio principai dera su Morello rankų kontrolės mokymu. Gastrolės ir vaizdo pamokos šias idėjas išplatino tarp skirtingų šalių būgnininkų dar prieš įsigalint internetinėms mokymo platformoms.
Šaltiniai: PAS – Dom Famularo
Žiūrėti: YouTube paieška – Dom Famularo →
g. 1969 · Chapin/Moeller + Basel + nekryžiuotų rankų
Claus Hessler

Hessler yra ypatingas Europos mazgas. Jis studijavo Moeller metodą su Jim Chapin, tyrinėjo Bazelio būgnininkystę, rudimentų istoriją ir Open-Handed Playing.
Hessler pedagogikoje susitinka amerikietiška Moeller/Chapin genealogija ir europietiška Basel tradicija. Techniką jis nagrinėja kartu su jos istorija, notacija ir kilme.
Šaltiniai: Claus Hessler – Wikipedia · Swiss Basel tradition
Žiūrėti: YouTube paieška – Claus Hessler →
07 · MOKYTOJŲ PALIKIMAS PER MOKINIUS
KAS IŠ TIKRO STUDIJAVO PAS DIDŽIUOSIUS?
Šiame skyriuje – mokiniai, kurių atskirų profilių nėra žanrų skyriuose. Jų karjeros rodo, kaip vieno pedagogo metodai gali nuvesti į skirtingą muziką ir kaip vienas atlikėjas mokosi pas kelis mokytojus.
Alan Dawson → mokinė
Terri Lyne Carrington

Carrington mokėsi pas Dawson ir vėliau pati tapo viena svarbiausių džiazo atlikėjų bei pedagogių. Jos karjera Berklee ir tarptautinėje džiazo scenoje parodo kelių kartų tęstinumą: Dawson metodika persikelia ne į vieną „stilių“, o į muzikantą, kuris pats formuoja naują pedagoginę instituciją.
Carrington vieta genealogijoje taip pat praplečia pasakojimą, kuris būgnų istorijos schemose pernelyg dažnai susiaurinamas iki vyrų.
Šaltiniai: PAS – Alan Dawson · Terri Lyne Carrington
Alan Dawson → mokinys
Harvey Mason

PAS Dawson profilyje Harvey Mason minimas tarp jo studentų. Mason vėliau tapo viena svarbiausių jazz-funk, fusion ir studijinės muzikos figūrų. Dawson mokiniai pasirinko labai skirtingas stilistines kryptis.
Tas pats techninis ir muzikinis pagrindas gali būti pritaikomas Herbie Hancock Headhunters muzikoje, studijiniame fanke ar smooth jazz. Pedagoginė tradicija suteikia gebėjimus, o konkretus muzikinis stilius priklauso nuo atlikėjo pasirinkimų.
Šaltiniai: PAS – Alan Dawson · Harvey Mason
Žiūrėti: YouTube paieška – Harvey Mason →
Dawson + Chaffee → mokinys
John „J.R.“ Robinson

John „J.R.“ Robinson minimas ir Alan Dawson, ir Gary Chaffee mokinių sąrašuose. Vėliau jis tapo plačiai įrašinėjančiu studijiniu būgnininku. Jo darbas leidžia nagrinėti, kaip techninis parengimas pritaikomas popmuzikai ir fankui.
Čia aiškiai matomas tinklo principas: jazz frazavimo ir muzikinės koordinacijos linija susitinka su sistemine Chaffee Patterns logika, o galutinis rezultatas – pop, funk ir studijinis profesionalas.
Šaltiniai: PAS – Dawson · Modern Drummer – Chaffee
Dawson + Chaffee → kelių mokytojų linija
Kenwood Dennard

Dennard taip pat priklauso kelioms pedagoginėms orbitoms. Jis minimas tarp Alan Dawson ir Gary Chaffee mokinių, vėliau pats tapo Berklee pedagogu ir fusion atlikėju.
Šis pasikartojantis modelis paneigia idėją, kad būgnininkas turi vieną „tėvą“ šeimos medyje. Aukščiausio lygio muzikantai dažnai aktyviai ieško skirtingų specialistų: vienas lavina laiko pojūtį, kitas koordinaciją, trečias techniką.
Šaltiniai: PAS – Dawson · Modern Drummer – Chaffee
Žiūrėti: YouTube paieška – Kenwood Dennard →
Murray Spivack → mokinys
Louie Bellson

PAS Murray Spivack biografijoje Louie Bellson nurodomas tarp jo mokinių. Bellson išgarsėjo bigbendų muzikoje ir populiarino komplektą su dviem atskirais bosiniais būgnais. Tai skiriasi nuo dvigubo pedalo, kuriuo vienas bosinis būgnas valdomas abiem pėdomis.
Tai įdomi alternatyvi linija greta Dawson/Morello: Vakarų pakrantės technikos mokytojas → big-band virtuozas → dviejų bosinių būgnų komplekto populiarinimas. Pedagoginis medis čia susitinka su instrumento konfigūracijos istorija.
Šaltiniai: PAS – Murray Spivack · Louie Bellson
Žiūrėti: YouTube paieška – Louie Bellson →
Murray Spivack → mokinys → instrumentų technologija
Remo Belli

Spivack mokinių sąraše yra ir Remo Belli. Šis ryšys neįprastas, nes Belli palikimas labiausiai žinomas ne kaip virtuozinio būgnininko, o kaip sintetinių būgnų membranų revoliucijos žmogaus.
Pedagogikos linijos gali pasiekti net instrumento technologiją. Būgnininkas, išaugęs technikos mokymo aplinkoje, vėliau pakeičia tai, ant ko groja praktiškai visas pasaulis.
Šaltiniai: PAS – Spivack · Remo Belli
Žiūrėti: YouTube paieška – Remo Belli →
Joe Morello → mokinys
Danny Gottlieb

Danny Gottlieb ilgai studijavo pas Joe Morello ir vėliau tapo vienu aktyviausių jo technikos palikimo skleidėjų. Jo karjera su Pat Metheny Group ir kitais jazz/fusion projektais parodo Morello principų pritaikymą modernioje muzikoje.
Morello dažnai prisimenamas pirmiausia kaip Brubeck būgnininkas. Gottlieb padeda matyti jį kaip didelį mokytoją su realiais pedagoginiais palikuonimis.
Šaltiniai: Danny Gottlieb · Joe Morello – PAS
Žiūrėti: YouTube paieška – Danny Gottlieb →
08 · DŽIAZO ATLIKIMO TRADICIJOS
SWING, BEBOP, HARD BOP IR MODERNUS JAZZ
Džiazo istorijoje techniniai įgūdžiai virto naujomis muzikinėmis funkcijomis. Pulsą vis dažniau palaikė lėkštės, mažasis ir bosinis būgnai kūrė savarankiškus akompanavimo akcentus (comping), o grojimas šluotelėmis, poliritmija ir dialogas su ansambliu plėtė instrumento kalbą.
Baby Dodds · įrašyta žodinė tradicija

Baby Dodds svarbus pedagogikos istorijai todėl, kad jo tradicija daugiausia gyveno ne vadovėlyje. Grojimas, pasakojimai ir vėliau Smithsonian/Folkways išsaugoti kalbėjimo bei solo įrašai leidžia girdėti ankstyvosios New Orleans mokyklos mąstymą iš paties muzikanto perspektyvos.
Jo atvejis primena, kad įrašytas interviu gali tapti pedagoginiu šaltiniu lygiai kaip knyga: mokinys gauna frazavimo, funkcijos ir estetinių sprendimų kontekstą.
Gene Krupa · matomas būgnininkas

Krupa įtaka buvo masinė ir dažnai netiesioginė. Filmai, radijas, big band gastrolės ir solo padarė būgnininką matomu jauniems muzikantams, kurie niekada nesėdėjo jo pamokoje. Tai ankstyvas „mokymosi iš medijos“ modelis.
Jo santykius su Moeller tradicija reikia formuluoti atsargiai: dokumentuota įtaka ir bendras rudimentinis kontekstas nėra automatiškai formalus mokytojo–mokinio ryšys.
Jo Jones ir Chick Webb · laikas, dinamika, scena

Papa Jo Jones ir Chick Webb atstovauja dviem svarbioms svingo atlikimo kryptims. Jones lėkščių artikuliacija ir pulso pojūtis buvo perimami klausantis koncertų bei įrašų; Webb grojimas tapo technikos ir sceninės energijos pavyzdžiu šokių orkestrų būgnininkams.

Tokios įtakos nėra „pamokų genealogija“. Tai repertuaro ir scenos tradicija: muzikantai mokėsi klausydami, stebėdami, grodami kartu ir bandydami perimti feel.
1914–1985 · bebop laiko sampratos revoliucija
Kenny Clarke

Clarke dažnai laikomas vienu svarbiausių bebop būgnų komplekto architektų. Ride lėkštė vis labiau tampa pagrindiniu pulso centru, o bosinis būgnas ir mažasis būgnas naudojami laisviems akcentams bei comping. Taip pasikeičia visa keturių galūnių funkcijų hierarchija.
Šaltiniai: Kenny Clarke – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Kenny Clarke →
1924–2007 · melodinis ir kompozicinis būgnų komplekto mąstymas
Max Roach

Roach bebop techniką išvystė į nepaprastai aiškią muzikinę kalbą. Jo solo turi formą, motyvus ir melodinį mąstymą. Jis parodė, kad visas komplektas gali veikti kaip savarankiškas kompozicinis instrumentas, o ne vien akompanimento priemonė.
Šaltiniai: Max Roach – Wikipedia
Žiūrėti: Max Roach – solo → — melodinis bebop solo ir formos mąstymas.
1919–1990 · hard-bop drive ir mokykla per grupę
Art Blakey

Blakey suformavo galingą press roll ir ride pagrįstą hard-bop skambesį. Jazz Messengers kartu veikė kaip neformali akademija, per kurią perėjo kelios džiazo muzikantų kartos. Tai alternatyvus pedagogikos modelis: mokymasis ne pamokoje, o nuolatinėje profesionalioje grupėje.
Šaltiniai: Art Blakey – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Art Blakey →
1923–1985 · rudimentai + swing žodynas
Philly Joe Jones

Philly Joe Jones derino rudimentinį mažojo būgno žodyną, džiazo akompanavimo akcentus, grojimą šluotelėmis ir bebopo frazavimą. Jo darbas Miles Davis grupėse tapo svarbia medžiaga džiazo būgnininkams.
Šaltiniai: Philly Joe Jones – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Philly Joe Jones →
1927–2004 · triolių srautas ir poliritmija
Elvin Jones

Elvin Jones ypač John Coltrane kvartete išplėtė laiko pojūtį į sluoksniuotą tripletinį srautą. Ride, mažasis būgnas, tomai ir bosinis būgnas nebėra tik atskiros funkcijos; visas komplektas juda kaip viena poliritminė masė.
Šaltiniai: Elvin Jones – Wikipedia
Žiūrėti: Elvin Jones – John Coltrane live → — triolių srautas ir poliritminis laiko pojūtis.
1945–1997 · Dawson mokinys ir šiuolaikinio džiazo revoliucija
Tony Williams

Tony Williams pas Alan Dawson pradėjo mokytis dar būdamas labai jaunas. Miles Davis Second Great Quintet jis išplėtė laiko, dinamikos ir formos sąveikos suvokimą taip radikaliai, kad visa vėlesnė jazz ir fusion karta turėjo persvarstyti būgnininko vaidmenį.
Šaltiniai: PAS – Alan Dawson · Tony Williams – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Tony Williams →
1942–2025 · post-bop, spalva ir improvizacija
Jack DeJohnette

DeJohnette grojime spalva, melodinis tomų naudojimas, laisvas laiko pojūtis ir ansamblio klausymas susijungia su plačia stilistine įvairove. Jo istorija svarbi kaip post-bop kelias į modernesnę, atviresnę būgnų komplekto kalbą.
Šaltiniai: National Endowment for the Arts – Jack DeJohnette
Žiūrėti: YouTube paieška – Jack DeJohnette →
g. 1954 · big band, fusion, laiko pojūtis ir pedagogika
Peter Erskine

Erskine per Weather Report, Steps Ahead ir daugybę jazz projektų tapo vienu iš svarbiausių šiuolaikinio pulso pojūčio ir ansamblinio klausymo autoritetų. Jis taip pat buvo tarp Freddie Gruber mokinių, todėl jo istorijoje susitinka aukšto lygio atlikimas ir sąmoningas technikos peržiūrėjimas.
Šaltiniai: Freddie Gruber – official · Peter Erskine – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Peter Erskine →
09 · FANKAS, FUSION IR STUDIJINIS DARBAS
FUNK, FUSION IR STUDIJINĖ BŪGNININKYSTĖ
Nuo James Brown ir New Orleans funk iki Steely Dan, Zappa ir Chick Corea – šiame skyriuje susitinka ritminės partijos pojūtis, natų skaitymas, studijinis tikslumas, sudėtingi metrai ir moderni technikos pedagogika.
g. 1944 · fusion jėga ir nekryžiuotų rankų estetika
Billy Cobham

Mahavishnu Orchestra laikotarpiu Cobham sujungė džiazo koordinaciją su roko galia ir didele būgnų komplekto orkestruote. Jo nekryžiuotų rankų grojimas ir didelio diapazono komplektas paveikė daugybę progressive bei fusion būgnininkų.
Šaltiniai: Billy Cobham – Wikipedia
Žiūrėti: Billy Cobham – Mahavishnu live → — fusion jėga ir didelio komplekto orkestravimas.
g. 1945 · rudimentai tampa groove
Steve Gadd

Gadd yra vienas svarbiausių studijinio būgnininko archetipų. Jo genialumas – sugebėjimas techninę medžiagą paversti dainai idealia partija. PAS pabrėžia jo požiūrį: klausyti muzikos ir sukurti tai, kas jai tinka. 50 Ways, Aja ir Late in the Evening tapo pedagoginiais tekstais savaime.
Šaltiniai: Steve Gadd – Wikipedia · PAS Hall of Fame
Žiūrėti: YouTube paieška – Steve Gadd →
g. 1939 · groove ir shuffle
Bernard Purdie

Purdie shuffle, ghost notes ir studijinė time disciplina tapo plačiai analizuojama groove pedagogika.
Purdie Shuffle tapo vienu garsiausių half-time shuffle modelių. Tačiau jo svarba platesnė: tyliosios natos, gilus groove pojūtis ir studijinė disciplina formavo soul, R&B ir pop būgnininkystės estetiką.
Šaltiniai: Bernard Purdie – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Bernard Purdie →
1943–2017 · funk break kalba
Clyde Stubblefield

James Brown kontekste Stubblefield sukūrė ritmines partijas, kurių mikroakcentai, tyliosios natos ir sinkopacija vėliau tapo hip-hop sample kultūros pamatu. Tai pavyzdys, kaip būgnų komplekto frazė gali tapti kelių muzikos epochų genetine medžiaga.
Šaltiniai: Clyde Stubblefield – Wikipedia
1938–2018 · James Brown groove
Jabo Starks

Starks kartu su Stubblefield padėjo suformuoti James Brown ritminį pasaulį. Jo ritminės partijos dažnai atrodo paprasti popieriuje, tačiau jų tikslumas, dinamika ir vieta pulso viduje yra visa pedagogikos tema.
Šaltiniai: Jabo Starks – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Jabo Starks →
g. 1948 · New Orleans funk
Zigaboo Modeliste

The Meters muzikoje Modeliste sujungė second-line paveldą, sinkopaciją ir neįprastą akcentų išdėstymą. Tai viena tiesiausių New Orleans kultūrinės šaknies jungčių su moderniu funk būgnų komplektu.
Šaltiniai: Zigaboo Modeliste – Wikipedia
g. 1946 · Spivack → Tower of Power → Future Sounds
David Garibaldi

Garibaldi studijavo pas Murray Spivack ir Chuck Brown. Tower of Power jo šešioliktinių tinklai, tyliosios natos ir dažnai „apversti“ akcentai suformavo vieną svarbiausių funk būgnų komplekto kalbų. Future Sounds vėliau pavertė šią kalbą atvira pedagogine sistema.
Šaltiniai: PAS – Dave Garibaldi · PAS – Murray Spivack
Žiūrėti: YouTube paieška – David Garibaldi →
1954–1992 · studijinis tikslumas ir dainos būgnų partijos
Jeff Porcaro

Jeff Porcaro „Rosanna“ partijoje sujungė Bernard Purdie ir John Bonham half-time shuffle įtaką su savu frazavimu. Studijiniame darbe jo laiko pojūtis, garsas ir taupiai parinktos partijos parodė, kaip techninis pasirengimas tarnauja dainos formai.
Šaltiniai: Jeff Porcaro – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Jeff Porcaro →
g. 1959 · funk/fusion jėga ir groove
Dennis Chambers

Dennis Chambers meistrystė formavosi anksti grojant, klausantis ir dirbant profesionalioje scenoje. Parliament/Funkadelic ir vėlesniuose fusion projektuose jis derino ritminės partijos pastovumą, jėgą, greitį bei dinamiką. Jo kelias primena, kad muzikinis mokymasis vyksta ir už formalios mokyklos ribų.
Šaltiniai: Dennis Chambers – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Dennis Chambers →
g. 1956 · Dawson + Chaffee + Zappa + studijinis darbas
Vinnie Colaiuta

Colaiuta yra vienas ryškiausių pas kelis pedagogus studijavusio atlikėjo pavyzdžių. PAS Dawson medžiagoje jis minimas tarp Dawson mokinių, o Gary Chaffee profiliuose taip pat siejamas su Chaffee studijomis. Frank Zappa muzika pavertė šį techninį pagrindą realaus pasaulio metrine ir stilistine laboratorija.
Šaltiniai: PAS – Alan Dawson · Modern Drummer – Gary Chaffee · Vinnie Colaiuta official
Žiūrėti: YouTube paieška – Vinnie Colaiuta →
g. 1960 · Chester + Gruber + fusion pedagogika
Dave Weckl

Weckl ankstyvos studijos su Gary Chester padėjo sisteminti koordinaciją, o vėlesnis darbas su Freddie Gruber pakeitė jo judesio ir atsipalaidavimo supratimą. Jo mokomieji vaizdo įrašai ir Natural Evolution metodika padarė šį asmeninį technikos virsmą prieinamą visai būgnininkų kartai.
Šaltiniai: Dave Weckl – official · Freddie Gruber – official
Žiūrėti: YouTube paieška – Dave Weckl →
g. 1954 · Dawson + Chaffee + Gruber + Indija
Steve Smith

Smith yra beveik visas šis žemėlapis viename žmoguje. Berklee jis privačiai mokėsi pas Alan Dawson ir Gary Chaffee, vėliau dirbo su Freddie Gruber, o dar vėliau giliai studijavo Indijos ritmines tradicijas bei koncertavo su Zakir Hussain aplinka. Tai tikras kelių genealogijų susiliejimas.
Šaltiniai: PAS – Steve Smith · Freddie Gruber – official
Žiūrėti: YouTube paieška – Steve Smith →
10 · ROKAS IR METALAS
ROCK, PROGRESSIVE ROCK IR METALAS
Roko ir metalo istorijoje susiformavo savitos garso, partijų komponavimo, dviejų bosinių būgnų ir dvigubo pedalo technikos, blast beat, polimetrų bei ištvermės mokymo kryptys. Jų įtaka sklinda per įrašus, transkripcijas, koncertus ir meistriškumo pamokas.
g. 1940 · dainai tarnaujanti būgnų komplekto partija
Ringo Starr

Ringo Starr įtaka ryški jo perėjimų formoje, garse ir atpažįstamose dainų partijose. Kairiarankis muzikantas, grojantis dešiniarankiui įprastai išdėstytu komplektu, suformavo savitą frazavimą. Jo įrašai padeda mokytis, kaip būgnai kuria dainos charakterį.
Šaltiniai: Ringo Starr – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Ringo Starr →
1948–1980 · garsas, groove, triolės
John Bonham

John Bonham derino galingą garsą, aiškų pulso pojūtį ir rankų bei pėdos triolių figūras. Jo įrašai paveikė hard rock, funk rock ir metalo atlikėjus. „When the Levee Breaks“ ypač vertingas nagrinėjant, kaip būgnų garsas ir pasikartojanti partija kuria viso kūrinio charakterį.
Šaltiniai: John Bonham – Wikipedia
John Bonham – „Moby Dick“, Madison Square Garden 1973 — Oficialus Led Zeppelin įrašas ir klasikinis rock būgnų solo dokumentas.
g. 1948 · swing, rudimentai ir vieno pedalo technika
Ian Paice

Paice išlaikė ryškų swing pojūtį sunkiame rock kontekste ir tapo vienu garsiausių greito vieno bosinio būgno pedalo meistrų. Jo mažojo būgno žodynas rodo, kaip rudimentinė technika natūraliai persikelia į rock.
Šaltiniai: Ian Paice – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Ian Paice →
g. 1948 · jazz šaknys → heavy metal
Bill Ward

Ankstyvame Black Sabbath heavy metal skambesyje Ward išlaikė aiškias jazz ir swing šaknis. Sunkus žanras neatsirado kaip mechaniškai tiesus rock: ankstyvoje jo būgnininkystėje girdėti swing, improvizacija ir laisvesnė forma.
Šaltiniai: Bill Ward – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Bill Ward →
g. 1951 · progresyvusis rokas, popmuzika ir būgnų garso istorija
Phil Collins

Genesis ir solinėje karjeroje Phil Collins derino kompozicinį progresyviojo roko grojimą su taupiomis popmuzikos partijomis. Staigiai nukertamos reverberacijos (gated reverb) būgnų garsas tapo ryškiu XX a. devintojo dešimtmečio įrašų bruožu.
Šaltiniai: Phil Collins – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Phil Collins →
1952–2020 · kompozicinis prog + Gruber
Neil Peart

Peart padarė būgnų partiją beveik orkestrine kompozicija: didžiulis komplektas, aiškiai suplanuoti perėjimai, metrai ir tembrų architektūra. Vėliau, jau būdamas pasauline žvaigžde, jis kreipėsi į Freddie Gruber ir iš esmės pertvarkė savo judesio sistemą.
Šaltiniai: Freddie Gruber – official · Neil Peart – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Neil Peart →
g. 1957 · grojimas nekryžiuojant rankų ir studijinis universalumas
Simon Phillips

Phillips yra vienas žymiausių nekryžiuotų rankų grojimo atstovų. Jo karjera nuo rock ir pop iki fusion bei Toto parodo, kaip modernus būgnininkas gali išlaikyti sudėtingą koordinaciją ir kartu turėti labai stiprų studijinį laiko pojūtį ir garsą.
Šaltiniai: Simon Phillips – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Simon Phillips →
g. 1965 · thrash metal ir dviejų bosinių būgnų technika
Dave Lombardo

Grodamas Slayer, Dave Lombardo derino greitas dviejų bosinių būgnų partijas su pankroko energija ir metalo tikslumu. Jo įrašai tapo svarbia įtaka vėlesniems thrash, death ir kitų ekstremalaus metalo krypčių būgnininkams.
Šaltiniai: Dave Lombardo – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Dave Lombardo →
g. 1967 · ištvermė, ritminė partija ir ekstremalus metalas
Gene Hoglan

Gene Hoglan derina intensyvias bosinių būgnų partijas, sudėtingas aranžuotes ir ilgai išlaikomą atlikimo tikslumą. Darbai su Death, Strapping Young Lad ir kitais projektais yra svarbi ekstremalaus metalo koordinacijos bei ištvermės studijų medžiaga.
Šaltiniai: Gene Hoglan – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Gene Hoglan →
1971–2020 · death metal + fusion
Sean Reinert

Cynic ir Death darbuose Reinert parodė, kad ekstremalus metalas gali turėti fusion subtilumą, dinamines spalvas ir labai rafinuotą koordinaciją. Jo palikimas tapo svarbus progressive death metal ir tech-metal kartoms.
Šaltiniai: Sean Reinert – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Sean Reinert →
g. 1971 · polimetrai ir ciklinė metalo architektūra
Tomas Haake

Meshuggah ritmika dažnai remiasi ilgais, asimetriškais ciklais virš stabilaus ketvirtinių pulso. Haake šias struktūras atlieka taip, kad sudėtinga matematika išlieka muzikiškai suvokiama. Šis požiūris stipriai paveikė progressive metal ir djent ritminį žodyną.
Šaltiniai: Tomas Haake – Wikipedia
Žiūrėti: Tomas Haake – „Bleed“ / drum cam → — polimetrinė moderniojo metalo koordinacija.
g. 1972 · blast beat ir ekstremalaus metalo pedagogika
Derek Roddy

Roddy įtaka ryški ir pedagogikoje: klinikose bei mokymo medžiagoje jis sistemino ekstremalaus metalo koordinaciją, ištvermę, blast beat ir dvigubo pedalo praktiką. Tai aiškiai XXI a. specializuota pedagogikos šaka.
Šaltiniai: Derek Roddy – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Derek Roddy →
g. 1977 · moderni pėdų technika ir greitis
George Kollias

Kollias tapo vienu ryškiausių modernaus death-metal pėdų technikos pedagogų. Jo grojimas ir mokymo medžiaga padėjo populiarinti labai aukšto tempo dvigubo pedalo, swivel tipo judesį ir sisteminį ekstremalaus greičio lavinimą.
Šaltiniai: George Kollias – official · Wikipedia
Žiūrėti: George Kollias – solo → — ekstremalaus metalo pėdų technika.
g. 1958 · keturių galūnių virtuozika
Virgil Donati

Donati yra viena svarbiausių progressive/fusion/metal koordinacijos figūrų. Sudėtingi metrai, nepriklausoma pėdų technika ir gebėjimas formuoti frazes per skirtingus metrinius sluoksnius padarė jį tiltu tarp fusion pedagogikos ir ekstremaliosios ir progresyviosios būgnininkystės.
Šaltiniai: Virgil Donati – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Virgil Donati →
g. 1963 · simetrija, greitis ir sisteminė koordinacija
Mike Mangini

Mike Mangini pedagogikoje svarbus sisteminis koordinacijos lavinimas: simetriškas komplekto išdėstymas, rankų sekų keitimas ir mažiau išlavintos galūnės kontrolė. Darbas Dream Theater šiuos principus pritaikė sudėtingoms progresyviojo metalo kompozicijoms.
Šaltiniai: Mike Mangini – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Mike Mangini →
11 · ŠIUOLAIKINIAI PEDAGOGAI IR INTERNETAS
MODERNŪS PEDAGOGAI IR INTERNETINĖ ERA
Šiandien įtakos medis nebėra vien fizinė pamoka studijoje. DVD, YouTube, internetiniai kursai ir tarptautinės klinikos leido technikos sistemoms plisti globaliai. Todėl „mokytojo–mokinio“ sąvoka tapo platesnė, bet šiame puslapyje vis tiek atskiriame formalias studijas nuo viešos metodinės įtakos.
Vaizdo pamokos · sulėtinimas · savarankiškas mokymasis
Internetas pakeitė ne vien platinimą

Vaizdo įrašą galima sustabdyti, sulėtinti ir pakartoti: palyginti rankų trajektorijas, pirštų darbą ar pėdos judesį. VHS ir DVD šias galimybes išplėtė namų mokyme, o internetinės platformos palengvino prieigą. Vis dėlto atskiras technikos fragmentas tampa naudingesnis tada, kai aiškus jo muzikinis tikslas.
Geriausi šiuolaikiniai pedagogai todėl grįžta prie senos problemos naujomis priemonėmis: kaip techninę informaciją paversti laiku, garsu, fraze ir asmeniniu žodynu. Jojo Mayer, Benny Greb, Thomas Lang ir kiti skiriasi metodais, tačiau visi dirba jau globalioje video kultūroje.
Jojo Mayer

Jojo Mayer analizavo istorines rankų technikas ir akustiniu būgnų komplektu atkūrė drum’n’bass, jungle bei elektroninės muzikos ritmines detales. Projekte NERVE šie tyrimai tapo ansamblio kalba. Secret Weapons for the Modern Drummer medžiagoje rankų technika pristatoma kaip tarpusavyje susijusių judesių sistema.
Šaltiniai: Jojo Mayer – official
Žiūrėti: YouTube paieška – Jojo Mayer →
g. 1967 · koordinacija, ištvermė ir galūnių lygybė
Thomas Lang

Thomas Lang mokymo medžiagoje sistemingai keičiami galūnių vaidmenys, derinami pėdų ostinatai ir rankų partijos, lavinama ištvermė. Tai šiuolaikinė koordinacijos pedagogika, kurioje kiekviena galūnė mokoma atlikti skirtingas muzikines funkcijas.
Šaltiniai: Roland – Thomas Lang bio · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Thomas Lang →
g. 1980 · laiko pojūtis, groove, garsas ir mokymosi sistema
Benny Greb

Greb svarbus tuo, kad techniką sąmoningai perkelia į platesnį muzikanto vystymąsi. The Language of Drumming, Art and Science of Groove ir Effective Practicing sistemina ne vien licks, bet ritminę abėcėlę, vidinį pulsą, garsą, pojūtį ir pačią praktikavimo metodiką. Tai moderni pedagogika, kuri nebando būti tiesiog Stone ar Moeller kopija.
Šaltiniai: Benny Greb – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Benny Greb →
g. 1972 · New Orleans tradicija → moderni pedagogika
Stanton Moore

Moore yra vienas svarbiausių gyvos New Orleans kultūros edukatorių. Jo grojime ir mokymo medžiagoje second-line, funk, parade ir miestui būdingas frazavimas perkeliami į šiuolaikinį būgnų komplektą. Ši kultūrinė genealogija egzistuoja šalia formalios Stone/Moeller mokyklos.
Šaltiniai: Stanton Moore – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Stanton Moore →
g. 1980 · šiuolaikinio džiazo + elektronika + konceptualus groove
Mark Guiliana

Guiliana atstovauja XXI a. kalbai, kur groove sąmoningai skaidomas, perorkestruojamas ir rekonstruojamas. Jazz, elektronikos estetika ir konceptualus improvizavimas leidžia išgirsti, kaip senesnė koordinacijos pedagogika persikelia į visai kitą muzikinį rezultatą.
Šaltiniai: Mark Guiliana – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Mark Guiliana →
g. 1974 · groove, ritminiai poslinkiai ir moderni ritmika
Nate Smith

Nate Smith grojimas rodo, kiek daug lemia nedideli natų poslinkiai pulso atžvilgiu, antrosios ir ketvirtosios takto dalių akcentai bei subtili dinamika. Jo įrašai leidžia nagrinėti, kaip ritminė partija išlaiko vientisumą keičiant frazės vietą ir artikuliaciją.
Šaltiniai: Nate Smith – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Nate Smith →
g. 1983 · moderni kompozicinė technika
Anika Nilles

Anika Nilles kūryboje svarbios frazių permutacijos, pulso skaidymas ir apgalvotas pagrindinės partijos bei perėjimų santykis. Jos vaizdo įrašai ir internetinė mokymo medžiaga parodo, kaip pedagogo įtaka sklinda be tiesioginio susitikimo su mokiniu.
Šaltiniai: Anika Nilles – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Anika Nilles →
g. 1970 · ritminės partijos, perėjimai ir sisteminis mokymas
Jost Nickel

Jost Nickel knygose ritminės partijos ir perėjimai kuriami iš mažų, keičiamų elementų. Tokia sistema leidžia tą pačią medžiagą pritaikyti skirtingiems tempams, akcentams ir komplekto instrumentams. Jo veikla yra svarbi šiuolaikinės Vokietijos būgnų pedagogikos dalis.
Šaltiniai: Jost Nickel – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Jost Nickel →
12 · ORKESTRINĖ PERKUSIJA IR DRUM CORPS
ORKESTRINĖ PERKUSIJA IR DRUM CORPS

Išsami būgnų istorija negali baigtis džiazu ar roku. Orkestriniai timpanai, derinamo aukščio mušamieji instrumentai, koncertinė marimba ir drum corps tradicija sukūrė savas pedagogines genealogijas. Jos nuolat keitėsi idėjomis su būgnų komplekto pasauliu – nuo rankų technikos iki garso kokybės, notacijos ir ansamblinio laiko pojūčio.
1907–1996 · timpani ir Juilliard mokykla
Saul Goodman

New York Philharmonic timpanistas ir ilgametis Juilliard pedagogas. Goodman palikimas primena, kad būgnų komplekto istorija yra viena iš perkusijos pedagogikos šakų. Jo mokiniai ir metodai formavo kelias Amerikos orkestrinių perkusininkų kartas.
Šaltiniai: Saul Goodman – Wikipedia · PAS Hall of Fame
Žiūrėti: YouTube paieška – Saul Goodman →
1893–1970 · ksilofono virtuozika ir pedagogika
George Hamilton Green

George Hamilton Green buvo XX a. pradžios ksilofono virtuozas ir pedagogas. Regtaimo ksilofono repertuaras primena to meto perkusininko profesijos įvairovę: tam pačiam muzikantui galėjo tekti groti būgnais, ksilofonu ir įvairiais efektų instrumentais.
Šaltiniai: George Hamilton Green – Wikipedia
g. 1937 · moderni koncertinė marimba
Keiko Abe

Abe yra viena pagrindinių figūrų, pavertusių marimbą moderniu solo koncertiniu instrumentu. Jos repertuaras, technika ir pedagoginis poveikis parodo, kad pasaulinė perkusijos istorija XX a. neapsiriboja JAV būgnų komplekto istorija.
Šaltiniai: Keiko Abe – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Keiko Abe →
g. 1954 · Taivano perkusijos edukacija
Tzong-Ching Ju

Ju ir Ju Percussion Group yra svarbūs Azijos modernios koncertinės perkusijos kultūros internacionalizacijai. Ansamblio modelis jungia akademinę perkusiją, sceninį teatrą ir regioninę tapatybę.
Šaltiniai: Ju Percussion Group – official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Tzong-Ching Ju →
Drum corps kaip edukacinė sistema

Amerikietiškuose drum corps ansambliuose mokymas remiasi intensyviomis sekcijų repeticijomis, nuolatiniu grįžtamuoju ryšiu ir bendru garso bei judesio standartu. Individuali technika vertinama pagal tai, kaip tiksliai ji dera su visa būgnininkų grupe.
Frank Arsenault, John S. Pratt, Fred Sanford, Ralph Hardimon, Tom Float ir vėlesni pedagogai padėjo suformuoti skirtingas šios sistemos eras. Jos įtaka šiandien matoma mokyklų marching band, indoor percussion ir modernioje snare pedagogikoje.
1919–1974 · rudimentinis solo etalonas
Frank Arsenault

Frank Arsenault atlikimai tapo amerikietiškos rudimentinės būgnininkystės pavyzdžiais. Bendradarbiavimas su Ludwig ir veikla drum corps aplinkoje padėjo skleisti jo mažojo būgno artikuliacijos ir atlikimo tikslumo idealą.
Šaltiniai: Frank Arsenault – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Frank Arsenault →
1931–2020 · kompozicija ir rudimentinė pedagogika
John S. Pratt

Pratt kūrė rudimentinius solo ir metodinę medžiagą, kuri tiltu sujungė senesnę NARD kultūrą su modernėjančia drum corps scena. Jo darbai iki šiol naudojami mažojo būgno repertuare.
Šaltinis: Percussive Arts Society – John S. Pratt
Žiūrėti: YouTube paieška – John S. Pratt →
1947–2000 · modernus drum corps aranžavimas
Fred Sanford

Sanford prisidėjo prie modernaus drum corps perkusijos aranžavimo ir ansamblinės koncepcijos evoliucijos. Šioje linijoje rudimentai tampa ne vien individualia technika, bet didelio ansamblio orkestravimo ir vizualinės disciplinos dalimi.
Šaltiniai: Fred Sanford – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Fred Sanford →
g. 1950 · Santa Clara Vanguard ir moderni žygiavimo technika
Ralph Hardimon

Hardimon yra viena didžiausių modernios DCI perkusijos pedagogikos figūrų. Jo metodika ir aranžavimas prisidėjo prie šiandienos labai aukšto ansamblinio tikslumo, garso kokybės ir vizualiai integruotos rankų technikos standarto.
Šaltiniai: Ralph Hardimon – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Ralph Hardimon →
1951–2024 · Blue Devils ir DCI pedagogika
Tom Float

Float padėjo formuoti vieną įtakingiausių DCI perkusijos programų. Ši šaka svarbi visam tinklui, nes moderni žygiavimo technika labai stipriai paveikė rankų aukščio, lazdos atšokimo, smūgio greičio ir ansamblinio laiko pojūčio mokymą už drum corps ribų.
Šaltiniai: Tom Float – Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Tom Float →
13 · PASAULIO TRADICIJOS IR KITOS MOKYKLOS
LOTYNŲ AMERIKA, BRAZILIJA, INDIJA, TAIKO IR PAPILDOMI MODERNŪS PEDAGOGAI
Šis skyrius sąmoningai plečia žemėlapį už klasikinės JAV jazz/rudimental genealogijos. Čia atsiranda savos mokytojo–mokinio tradicijos, regioninės ritmo sistemos ir naujos kartos pedagogai, kurių įtaka nebetelpa į vieną Moeller–Stone–Dawson šeimos medį.
1915–1948 · Afrokubietiška muzika ↔ bebopas
Chano Pozo

Chano Pozo ir Dizzy Gillespie bendradarbiavimas tapo svarbia afrokubietiškos muzikos ir bebopo jungtimi. Kongų partijos bei clave ritminė logika keitė ansamblio frazavimą ir perkusijos vaidmenį džiaze.
Ši jungtis svarbi būgnų komplekto genealogijai todėl, kad vėlesni džiazo būgnininkai turėjo išmokti girdėti clave, cascara ir skirtingus ostinato sluoksnius. Lotynų džiazo koordinacija tapo atskira pedagogikos disciplina.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Chano Pozo →
1923–2000 · timbales, mambo ir lotynų džiazo
Tito Puente

Tito Puente buvo timbalų atlikėjas, aranžuotojas ir lotynų muzikos orkestrų vadovas. Jo muzikoje varpelių partijos, cáscara figūros, perėjimai ir ansamblio perkusija sudaro susijusią sistemą, kurios funkcijos vėliau pritaikytos būgnų komplektui.
Moderniam būgnininkui Puente linija svarbi todėl, kad parodo kitą kelią į keturių galūnių nepriklausomumą: ne per abstrakčius koordinacijos pratimus, o per kelių atskirų perkusijos instrumentų funkcijų perkėlimą vienam atlikėjui.

Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Tito Puente →
1917–2003 · Afro-kubietiškos perkusijos globalizacija
Mongo Santamaría

Mongo Santamaría padėjo kongas ir afrokubietišką ritminę kalbą pristatyti tarptautinei džiazo bei popmuzikos auditorijai. Jo karjera jungė Kubos tradicijas, Niujorko lotynų džiazą ir platesnę JAV populiariosios muzikos sceną.
Jo įtaka būgnų komplekto pedagogikai pirmiausia yra kultūrinė. Klausydamiesi tokių perkusininkų, būgnininkai mokosi girdėti clave, tumbao ir dialogą tarp ansamblio ritminių partijų.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Mongo Santamaría →
g. 1948 · songo revoliucija
José Luis Quintana „Changuito“

José Luis Quintana „Changuito“, grodamas Los Van Van, buvo vienas svarbiausių songo kūrėjų. Šiame stiliuje derinamos timbalų, būgnų komplekto ir metalinių varpelių (cowbell) partijos, sinkopacija ir savarankiškos ritminės linijos.
Songo ypač svarbus pedagogikos istorijai, nes vieno muzikanto komplekte susitinka funkcijos, kurias tradiciškai galėtų groti keli perkusininkai. Tai keturių galūnių koordinacija, tačiau kilusi iš visai kitos šaknies nei Chapin ar Chester.
Šaltiniai: Wikipedia
g. 1963 · kubietiška koordinacija būgnų komplekte
Horacio „El Negro“ Hernández

Horacio Hernández integruoja clave ir afrokubietiškus ostinatus į būgnų komplektą. Kairė pėda, bosinis būgnas, lėkštė arba varpelis ir mažasis būgnas gali atlikti funkcijas, kurias perkusijos ansamblyje pasidalytų keli muzikantai.
Jo pedagoginė reikšmė didžiulė: daugybė būgnininkų per jo knygas ir klinikas pradėjo studijuoti clave ne kaip „Latin pattern“, o kaip visą ritminės orientacijos sistemą.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: Horacio Hernández – clave solo → — Afrokubietiška keturių galūnių koordinacija.
g. 1974 · kubietiška ritmika + šiuolaikinio džiazo kompozicija
Dafnis Prieto

Prieto sujungia kubietiškas ritmines sistemas, šiuolaikinio džiazo improvizaciją ir kompozicinį mąstymą. Jo grojime sudėtingas nepriklausomumas nėra atskira technikos demonstracija – jis kyla iš skirtingų folklorinių bei šiuolaikinių ritminių sluoksnių.
Tai XXI a. pavyzdys, kaip world-rhythm genealogija įsilieja į konservatorinę ir jazz pedagogiką neprarasdama savo kultūrinės šaknies.
Šaltiniai: Official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Dafnis Prieto →
g. 1941 · Brazilija → fusion
Airto Moreira

Airto Moreira yra viena pagrindinių jungčių tarp Brazilijos perkusijos ir 1970-ųjų jazz fusion. Jo darbas su Miles Davis, Weather Report ir Return to Forever parodė, kad moderni ritmo sekcija gali turėti daug daugiau nei standartinį būgnų komplektą.
Airto Moreira kūryba skatina galvoti apie visą mušamųjų garsų paletę: barškučius, varpelius, berimbau ir kitus instrumentus. Būgnininkui tai galimybė mokytis, kaip tembras ir ritminė funkcija dera ansamblio tekstūroje.
Šaltiniai: Official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Airto Moreira →
1925–2005 · Brazilija ir Weather Report
Dom Um Romão

Romão buvo dar viena svarbi Brazilijos perkusijos jungtis su tarptautiniu jazz ir fusion. Jo darbas Weather Report aplinkoje išplėtė ansamblio ritminę tekstūrą ir padėjo įtvirtinti perkusininką kaip lygiavertį modernios ritmo sekcijos narį.
Ši linija primena, kad dalį to, ką būgnų mokytojas šiandien vadina „koordinacija“, tradicinėje muzikoje dažnai kuria keli žmonės. Vieno būgnininko užduotis vėliau tampa tų žmonių funkcijų orkestravimu.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Dom Um Romão →
1951–2024 · tabla ir pasaulinė ritmo pedagogika
Zakir Hussain

Zakir Hussain buvo tabla meistras ir tarptautinių muzikinių bendradarbiavimų dalyvis. Jo koncertai su džiazo ir fusion muzikantais padėjo kitų tradicijų atlikėjams susipažinti su tala ciklais, bol skiemenimis ir Šiaurės Indijos ritmine improvizacija.
Steve Smith bendradarbiavimas su Hussain aplinka yra ypač svarbus mūsų tinklui: čia formalios amerikietiškos Dawson/Chaffee/Gruber studijos susitinka su visiškai kita ritmine civilizacija.
Šaltiniai: Official · Wikipedia
Žiūrėti: Zakir Hussain – tabla solo → — tabla, tala ir improvizacinė ritmika.
1919–2000 · tabla tradicijos globalus tiltas
Alla Rakha

Alla Rakha per darbą su Ravi Shankar ir tarptautinius koncertus padėjo tabla pristatyti milžiniškai pasaulinei auditorijai. Jis buvo ir Zakir Hussain tėvas bei mokytojas, todėl čia atsiranda tikra mokytojo–mokinio genealogija Indijos tradicijos viduje.
Tai svarbus priminimas: jeigu kuriame pasaulinį būgnų šeimos tinklą, negalime rodyti tik vakarietiškų mokytojų linijų. Indijos perkusijos tradicijos turi savas giliai dokumentuotas guru–shishya genealogijas.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Alla Rakha →
1912–1981 · mridangam meistras
Palghat Mani Iyer

Palghat Mani Iyer buvo Pietų Indijos karnatinės muzikos mridangam meistras. Šioje tradicijoje akompanavimas, solinė improvizacija ir tala ciklo organizavimas remiasi savita pedagogika, kuri vystėsi nepriklausomai nuo Europos mažojo būgno mokyklų.
Mridangam tradicija šiuolaikiniam būgnų komplekto atlikėjui ypač svarbi dėl subdivizijų, korvai struktūrų ir skiemeninės ritmų analizės.
Šaltiniai: Wikipedia
g. 1942 · mridangam ir akademinė pedagogika
Trichy Sankaran

Sankaran yra vienas svarbiausių tiltų tarp tradicinės karnatinės perkusijos ir Šiaurės Amerikos akademinės muzikos edukacijos. Jo mokymas padėjo solkattu, tala ir mridangam principus pristatyti studentams už Indijos ribų.
Čia veikia modernus globalios pedagogikos modelis: tradicija išlaiko savo terminiją ir struktūrą, bet kartu tampa prieinama kompozitoriams, džiazo muzikantams ir būgnų komplekto atlikėjams.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Trichy Sankaran →
1924–2008 · modernus kumi-daiko
Daihachi Oguchi

Daihachi Oguchi dažnai siejamas su modernaus ansamblinio taiko – kumi-daiko – formavimu Japonijoje. Vietoje vieno ceremoninio būgno atsiranda skirtingų dydžių taiko ansamblis su aranžuotomis partijomis.
Ši transformacija įdomi paralelė būgnų komplekto evoliucijai: kelios mušamųjų funkcijos organizuojamos į vieną kompozicinę sistemą, tik čia jas paprastai atlieka visas ansamblis, o ne vienas būgnininkas.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Daihachi Oguchi →
nuo 1981 · profesionali taiko ansamblio mokykla
Kodo

Kodo veikla padėjo taiko įsitvirtinti tarptautinėje koncertinėje scenoje. Ansamblio pasirengime kūno padėtis, smūgio trajektorija, kvėpavimas ir bendras pulso pojūtis siejami su muzikine bei scenine disciplina.
Šioje tradicijoje garsas kuriamas visu kūnu, o ne vien riešu ar pirštais. Su Moeller tipo judesio pedagogika galima įžvelgti įdomių paralelių, nors tiesioginės genealogijos tarp jų nėra.
Šaltiniai: Kodo official
Žiūrėti: Kodo – taiko koncertas → — ansamblinis laiko pojūtis ir viso kūno judesys.
1921–1980 · Europos būgnų komplekto pedagogikos institucija
Dante Agostini

Dante Agostini Prancūzijoje sukūrė vieną svarbiausių Europos modernių būgnų komplekto mokymo sistemų. Jo metodinės knygos ir vėliau išaugusi Agostini mokyklų sistema padėjo standartizuoti skaitymą, koordinaciją ir stilistinį parengimą Europoje.
Agostini mokykla yra reikšminga atsvara amerikocentriškam šeimos medžiui. Europos būgnininkai nebūtinai ėjo per Stone, Dawson ar Chester – žemyne formavosi savos institucijos ir metodinės grandinės.
Šaltiniai: Agostini schools · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Dante Agostini →
1927–2017 · jazz frazavimo pedagogika Kanadoje
Jim Blackley

Blackley sukūrė nuoseklią džiazo mokymo sistemą, kur pagrindas yra frazės, formos ir muzikos girdėjimas, o ne vien mechaninė koordinacija. Jo knygos Syncopated Rolls for the Modern Drummer ir Essence of Jazz Drumming padarė didelę įtaką pedagogams.
Jo vieta tinkle svarbi todėl, kad parodo kitą kelią iš rudimentinės medžiagos į jazz: techninis raštas turi iškart būti girdimas kaip muzikinis sakinys.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Jim Blackley →
g. 1945 · džiazo pulso pojūtis ir tarpusavio priklausomybė
Ed Soph

Ed Soph pedagogikoje svarbus terminas nėra vien nepriklausomumas. Jis akcentuoja, kad galūnės turi veikti kartu kaip vienas muzikinis organizmas. Šis požiūris prieštarauja pratimams, kuriuose keturios galūnės lavinamos tarsi keturi atskiri atletai.
Soph ilgus metus dėstė University of North Texas, todėl jo įtaka per studentus išplito į profesionalių būgnininkų, big-band ir akademinių pedagogų pasaulį.
Šaltiniai: PAS Hall of Fame · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Ed Soph →
g. 1954 · bebop/jazz metodų sistemintojas
John Riley

Riley knyga The Art of Bop Drumming tapo viena svarbiausių šiuolaikinių džiazo būgnų komplekto mokymo knygų. Ji sujungia ride lėkštės partiją, comping, formą, grojimą šluotelėmis, solo ir istorinių atlikėjų kalbą į vieną aiškų kursą.
Riley priklauso vėlesnei pedagogų kartai, kuri ankstesnių meistrų žodyną susistemino į nuoseklų kelią nuo bazinio swing iki bebop frazavimo.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – John Riley →
g. 1964 · moderni praktika ir groove enciklopedija
Tommy Igoe

Tommy Igoe mokymo medžiaga Groove Essentials ir Great Hands for a Lifetime jungia rankų techniką, skirtingų stilių ritmines partijas ir grojimą su įrašais. Vaizdas, natos bei akompanavimo takeliai leidžia pratimą iš karto susieti su muzikine situacija.
Tokiame mokyme skirtingos medijos papildo viena kitą: natos parodo struktūrą, demonstracija – judesį ir skambesį, o grojimas su įrašu leidžia patikrinti atlikimo pastovumą.
Šaltiniai: Official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Tommy Igoe →
g. 1959 · universalumas ir edukacija
Gregg Bissonette

Gregg Bissonette karjera apima fusion, roką, studijinį darbą ir Ringo Starr All-Starr Band. Jo meistriškumo pamokose svarbūs muzikinės situacijos supratimas, natų skaitymas, garsas ir ritminės partijos pojūtis.
Studijinės eros pedagogikoje geras būgnininkas turi gebėti greitai perprasti skirtingas muzikines kalbas, o ne vien puoselėti vieną asmeninį stilių.
Šaltiniai: Official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Gregg Bissonette →
g. 1957 · ritminė partija, prodiusavimas ir dainos forma
Steve Jordan

Steve Jordan grojime nedidelį natų skaičių papildo tiksliai parinktas garsas, dinamika ir natų vieta pulso atžvilgiu. Būgnininko ir prodiuserio patirtis leidžia partiją vertinti kaip viso įrašo aranžuotės dalį.
Šiuolaikinės būgnininkystės istorija turi apimti ne vien tai, kas fiziškai sunkiausia. Jordan linija moko, kad profesionaliausia partija dažnai yra ta, kuri geriausiai organizuoja visą įrašą.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Steve Jordan →
g. 1971 · hip-hop laiko pojūtis, istorija ir kultūros tyrimai
Questlove

Questlove yra The Roots būgnininkas, muzikos istorikas ir populiariosios ritmo kultūros kuratorius. Jo grojimas sąmoningai imituoja sempluotų ritminių fragmentų estetiką: labai stabilus groove, mikroposlinkiai ir „mašiniškas“ kartojimas, atliekamas žmogaus.
Čia atsiranda naujas genealogijos etapas: būgnininkas mokosi iš gyvų muzikantų ir iš kelių dešimtmečių įrašytų bei sempluotų ritminių fragmentų archyvo.
Šaltiniai: Official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Questlove →
g. 1973 · neo-soul ir fragmentuotas groove
Chris Dave

Chris Dave grojime susitinka gospel, neo-soul, džiazo ir hiphopo įtakos. Antrosios bei ketvirtosios takto dalių akcentai gali būti sąmoningai paslenkami, o smulki hi-hat artikuliacija primena elektroninių ritminių partijų struktūrą.
Šios kartos atlikėjams hiphopo prodiusavimas ir ritmo mašinų sukurtas pulso pojūtis tapo svarbia mokymosi medžiaga greta ankstesnių džiazo bei fanko įrašų.
Šaltiniai: Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Chris Dave →
g. 1976 · šiuolaikinio džiazo frazavimas
Eric Harland

Harland priklauso šiuolaikinio džiazo kartai, kur pulsas nebūtinai nuolat deklaruojamas viena ride lėkštės figūra. Pulsas gali keliauti po komplektą, frazės gali būti labai ilgos, o dinamika – beveik orkestrinė.
Ši kalba reikalauja galūnių koordinacijos, gilaus formos girdėjimo ir stabilaus vidinio pulso. Chapin ir Dawson iškelti koordinacijos klausimai čia įgauna naują muzikinę formą.
Šaltiniai: Official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Eric Harland →
g. 1973 · melodinė būgnininkystė ir metrinė moduliacija
Ari Hoenig

Ari Hoenig grojime svarbūs būgnų garso aukščio santykiai ir metrinės moduliacijos. Jis tyrinėja, kaip ritminė frazė gali perteikti melodiją, o skirtingai grupuojamos natos – pakeisti suvokiamą tempą.
Šioje šiuolaikinio džiazo šakoje ritminė teorija neatskiriama nuo kompozicijos. Būgnininkas dalyvauja harmoninės ir melodinės formos kūrime lygiai taip pat aktyviai kaip kiti instrumentalistai.
Šaltiniai: Official · Wikipedia
Žiūrėti: YouTube paieška – Ari Hoenig →
14 · KNYGOS IR METODAI
KNYGŲ IR METODŲ RODYKLĖ
Ankstyvųjų leidinių kontekstas aptartas vadovėlių skyriuje, o autorių idėjos – jų profiliuose. Čia pateikta trumpa paskirties ir nuorodų rodyklė. Nuoroda gali vesti į leidinį arba jo autoriaus profilį; konkretaus leidimo datą tikrinkite leidėjo ar bibliotekos įraše.
| Autorius / ankstyvojo šaltinio data | Leidinys ar metodas | Pagrindinis mokymo uždavinys |
|---|---|---|
| 1589 · Thoinot Arbeau | Orchésographie | Ankstyvas Europos ritmų ir karo/šokio muzikos dokumentas. |
| 1636 · Marin Mersenne | Harmonie universelle | XVII a. instrumentų ir muzikos teorijos šaltinis. |
| 1754 · Anoniminis Prancūzijos karinis šaltinis | Instruction des tambours | Prancūzų karo būgno signalai ir frazės. |
| 1812 · Charles Stewart Ashworth | A New, Useful and Complete System of Drum Beating | Ankstyva amerikietiška būgnininkystės terminija ir repertuaras. |
| apie 1815–1817 · Samuel Potter | The Art of Beating the Drum | Britų tremolo, dvigubų smūgių ir signalų tradicija. |
| 1817 · Rumrille & Holton | The Drummer’s Instructor | Technika ir karinis repertuaras. |
| 1862 · Bruce & Emmett | The Drummer’s & Fifer’s Guide | JAV pilietinio karo laikotarpio fife-and-drum repertuaras. |
| 1869 · Gardiner A. Strube | Strube’s Drum and Fife Instructor | Svarbi vėlesnės NARD standartizacijos grandis. |
| 1889 · H. Broutin | École du tambour | Prancūzijos XIX a. pabaigos būgnų mokymo metodika. |
| Sanford A. Moeller | The Art of Snare Drumming | Istorinė rudimentinė technika ir judesio ekonomija. |
| George Lawrence Stone | Stick Control | Rankų sekos, simetrija ir rankų kontrolė. |
| Charles Wilcoxon | Modern Rudimental Swing Solos | Rudimentai muzikinėje swing frazėje. |
| Jim Chapin | Advanced Techniques for the Modern Drummer | Swing koordinacija ir nepriklausomumas. |
| Ted Reed | Progressive Steps to Syncopation | Skaitymo medžiaga, vėliau tapusi koordinacijos platforma. |
| George Lawrence Stone | Accents and Rebounds | Akcentai, lazdos atšokimas ir Morello įtaka Stone metodui. |
| Gary Chaffee | Patterns | Koordinacija, rankų sekos, ritmas ir metras. |
| Dahlgren & Fine | 4-Way Coordination | Keturių galūnių koordinacijos laboratorija. |
| Gary Chester | The New Breed | Ostinatai, natų skaitymas ir galūnių vaidmenų kaita. |
| Joe Morello | Master Studies | Kontrolė, ištvermė, lazdos atšokimas ir natūralus judesys. |
| David Garibaldi | Future Sounds | Fanko šešioliktinės, dinamika ir rankų sekų taikymas. |
| Gary Chaffee | Rhythm & Meter Patterns | Metrinė subdivizija ir pažangi frazavimo sistema. |
| Dom Famularo | It’s Your Move | Istorinių technikos mokyklų ir judesio sintezė. |
| Jojo Mayer | Secret Weapons for the Modern Drummer | Rankų mechanikų istorija ir demonstracinė technikos enciklopedija. |
| Dom Famularo & Claus Hessler | Open-Handed Playing | Grojimo nekryžiuojant rankų ir koordinacijos sisteminimas. |
| Benny Greb | The Language of Drumming | Ritminė abėcėlė ir improvizacinė gramatika. |
| Benny Greb | The Art and Science of Groove | Laiko pojūtis, kūno judesys ir ritminės partijos formavimas. |
| Stanton Moore | Groove Alchemy | Funk ir New Orleans groove genealogija per praktinį studijavimą. |
KAIP ISTORINES IDĖJAS TAIKYTI PRAKTIKOJE
Toliau pateikti Būgnotekos mokymosi pasiūlymai. Tai metodų idėjomis paremti taikymo pavyzdžiai; konkrečių autorių pratimų ir jų mokymo sekos ieškokite originaliuose leidiniuose.
| Metodinė kryptis | Viena aiški užduotis | Ką klausyti ir tikrinti |
|---|---|---|
| Stone: rankų kontrolė | Pasirinkite trumpą rankų seką. Grokite tolygiai, tada keiskite tik vieno smūgio akcentą. | Ar neakcentuotos natos išlieka vienodo stiprumo ir nekinta tempas? |
| Reed ir Dawson: ritminės eilutės interpretacija | Trumpą ritminę eilutę pirmiausia padainuokite. Vėliau grokite ją mažuoju būgnu virš paprastos lėkštės partijos. | Ar girdite visą frazę ir išlaikote pastovų pulsą? |
| Chester: galūnių funkcijos | Palaikykite paprastą ostinatą ir pridėkite kitą trumpą partiją. Tik įtvirtinę pirmą variantą keiskite galūnių vaidmenis. | Ar pridėta partija nekeičia ostinato garso ir trukmės? |
| Chaffee: variantų kūrimas | Trumpą linijinę rankų ir pėdos figūrą pradėkite nuo skirtingų jos vietų. | Ar galite kiekvieną variantą pakartoti, užrašyti ir pritaikyti muzikinei frazei? |
| Įrašai kaip mokymosi šaltinis | Pasirinkite keturių ar aštuonių taktų fragmentą ir užrašykite tik pagrindinius akcentus. | Kur būgnininkas kartoja, kur keičia partiją ir kaip reaguoja į kitus muzikantus? |
Keiskite po vieną dalyką ir įrašykite savo grojimą. Užduoties vertė matuojama tuo, ką išmokote girdėti bei valdyti, o ne vien pasiektu tempu.
15 · MOKYTOJŲ IR ĮTAKŲ RYŠIŲ REGISTRAS
DOKUMENTUOTŲ RYŠIŲ REGISTRAS
Registre atskiriamos tiesioginės studijos, metodo pritaikymas ir kultūrinė ar stilistinė įtaka. Rodyklė pati savaime nereiškia, kad du muzikantai buvo mokytojas ir mokinys: tai nurodo stulpelis „Tipas“. Šaltinio biografija gali patvirtinti studijų faktą, tačiau ne visada jų trukmę ar konkrečių pratimų turinį.
| Ryšys | Tipas | Ką tai reiškia | Nuoroda |
|---|---|---|---|
| Moeller → Jim Chapin | Tiesioginis mokytojas–mokinys | Chapin mokėsi pas Moeller ir vėliau platino jo judesio sistemą. | Šaltinis |
| Stone → Joe Morello | Tiesioginis mokytojas–mokinys | Morello mokėsi pas Stone; Morello idėjos vėliau grįžo į Stone Accents and Rebounds. | Šaltinis |
| Billy Gladstone → Joe Morello | Tiesioginės studijos | Morello po Stone toliau gilino techniką su Gladstone. | Šaltinis |
| Moeller/Chapin + Stone/Morello → Dom Famularo | Kelių linijų susiliejimas | Famularo studijavo pas Chapin ir Morello. | Šaltinis |
| Ted Reed → Alan Dawson | Metodas → pedagogo interpretacija | Dawson plačiai naudojo Syncopation kaip muzikinės koordinacijos platformą. | Šaltinis |
| Stone → Alan Dawson | Metodas → pedagogo interpretacija | Dawson naudojo Stick Control ne vien technikai, bet muzikinėms transformacijoms. | Šaltinis |
| Alan Dawson → Tony Williams | Tiesioginis mokinys | Williams mokėsi pas Dawson nuo labai jauno amžiaus. | Šaltinis |
| Alan Dawson → Steve Smith | Tiesioginis mokinys | Smith Berklee mokėsi pas Dawson privačiai. | Šaltinis |
| Gary Chaffee → Steve Smith | Tiesioginis mokinys | Smith Berklee mokėsi ir pas Chaffee. | Šaltinis |
| Alan Dawson → Vinnie Colaiuta | Tiesioginės studijos / pedagoginė linija | PAS Dawson profilyje Colaiuta minimas tarp mokinių. | Šaltinis |
| Gary Chaffee → Vinnie Colaiuta | Tiesioginė pedagoginė linija | Modern Drummer Chaffee profilyje Colaiuta minimas tarp studentų. | Šaltinis |
| Murray Spivack → David Garibaldi | Tiesioginės studijos | Garibaldi pats aptaria studijas pas Spivack. | Šaltinis |
| Murray Spivack → Joe Morello | Tiesioginės studijos / mokinio ryšys | PAS Spivack biografijoje Morello minimas tarp mokinių. | Šaltinis |
| Freddie Gruber → Steve Smith | Tiesioginė mentorystė/studijos | Smith yra tarp Gruber mokinių. | Šaltinis |
| Freddie Gruber → Dave Weckl | Tiesioginės studijos | Gruber labai pakeitė Weckl judesio sampratą. | Šaltinis |
| Freddie Gruber → Neil Peart | Tiesioginės studijos | Peart kreipėsi į Gruber jau būdamas pasauline rock žvaigžde. | Šaltinis |
| Freddie Gruber → Peter Erskine | Tiesioginės studijos | Erskine minimas tarp Gruber mokinių. | Šaltinis |
| Gary Chester → Dave Weckl | Tiesioginės studijos | Weckl ankstyvoje karjeroje intensyviai mokėsi pas Chester. | Šaltinis |
| Baby Dodds ⇢ Gene Krupa | Dokumentuota įtaka / mentorystė | Smithsonian medžiagoje Dodds siejamas su Krupa ir ankstyvos swing kartos mokymusi. | Šaltinis |
| Žygiavimo ir brass band tradicija → Baby Dodds būgnų komplekto kalba | Kultūrinis perdavimas | Smithsonian parodo shimmy beat ryšį su dviejų žygiavimo perkusininkų funkcijomis. | Šaltinis |
| Papa Jo Jones ⇢ bebop lėkščių laiko samprata | Stilistinė evoliucija | Swing pulsas vis labiau persikėlė į hi-hat ir kitas lėkštes ir paruošė kelią ride lėkšte paremtai bebop kalbai. | Šaltinis |
| Kenny Clarke → modernus ride/comping modelis | Stilistinė inovacija | Ride lėkštė tampa pulso centru, mažasis ir bosinis būgnai gauna laisvesnę comping funkciją. | Šaltinis |
| Alan Dawson → Terri Lyne Carrington | Tiesioginė mokinė | Carrington minima tarp Dawson mokinių. | Šaltinis |
| Alan Dawson → J.R. Robinson | Tiesioginis mokinys | Robinson minimas tarp Dawson mokinių. | Šaltinis |
| Gary Chaffee → J.R. Robinson | Tiesioginis mokinys | Chaffee profilyje Robinson taip pat minimas tarp studentų. | Šaltinis |
| Murray Spivack → Louie Bellson | Tiesioginis mokinys | PAS Spivack biografijoje Bellson minimas tarp mokinių. | Šaltinis |
| Murray Spivack → Remo Belli | Tiesioginis mokinys | Spivack mokinių sąrašas jungia pedagogiką su būgnų gamybos istorija. | Šaltinis |
| Spivack → Garibaldi → Future Sounds | Mokytojas → atlikėjas → metodas | Technikos kontrolė persikelia į funk kalbos pedagogiką. | Šaltinis |
| New Orleans → Zigaboo Modeliste | Kultūrinė/stilistinė linija | Second-line ir miesto groove tradicija transformuojama į funk. | Šaltinis |
| Purdie ⇢ Porcaro Rosanna shuffle | Stilistinė įtaka | Half-time shuffle genealogijoje dažnai girdima Purdie įtaka Porcaro sintezei. | Šaltinis |
| Bonham ⇢ Porcaro Rosanna shuffle | Stilistinė įtaka | Fool in the Rain tipo shuffle taip pat yra viena girdimų Porcaro sintezės įtakų. | Šaltinis |
| Bill Ward → heavy metal būgnų komplekto kalba | Žanrinė genealogija | Jazz/swing šaknys persikelia į pirmosios bangos heavy metal. | Šaltinis |
| Lombardo ⇢ ekstremalaus metalo bosinių būgnų technika | Žanrinė įtaka | Greitos thrash metalo bosinių būgnų partijos paveikė vėlesnį ekstremalųjį metalą. | Šaltinis |
| Haake → šiuolaikinis polimetrinis metalas | Žanrinė inovacija | Ilgi ciklai virš stabilaus pulso tampa naujos prog/metal kartos atskaitos tašku. | Šaltinis |
| Basel → Claus Hessler | Istorinė studijų/tyrimų linija | Hessler sąmoningai tyrinėja Bazelio būgnininkystę greta Chapin/Moeller technikos. | Šaltinis |
| Indijos ritmika ⇢ Steve Smith | Tiesioginis vėlesnis studijavimas ir praktika | Smith integravo Indijos ritminę sistemą į savo modernią pedagogiką ir atlikimą. | Šaltinis |
16 · KLAUSYMO IR VAIZDO NUORODOS
KLAUSYMO IR ŽIŪRĖJIMO RODYKLĖ
Šios nuorodos veda į YouTube paiešką, o ne į patikrintą konkretų vaizdo įrašą. Rinkdamiesi rezultatą, teikite pirmenybę atlikėjo, leidėjo arba renginio organizatoriaus kanalui. Paieškos rezultatai ir įrašų prieinamumas gali keistis.
Klausydamiesi pasirinkite vieną užduotį: stebėkite pulsą palaikantį instrumentą, akcentų dinamiką, frazės ilgį arba būgnininko reakciją į ansamblį. Konkrečių kūrinių pavyzdžiai taip pat palikti prie pagrindinių profilių.
ANKSTYVAS JAZZ IR SWING
- Baby Dodds — Ankstyvieji solo ir pasakojimai
- Gene Krupa — Swing eros solo ir big-band energija
- Chick Webb — Savoy ir swing drive
- Papa Jo Jones — Hi-hat, šluotelės ir swing laiko pojūtis
BEBOP, HARD BOP IR POST-BOP
- Kenny Clarke — Ride lėkštės laiko revoliucija
- Max Roach — Melodinis solo ir bebop forma
- Art Blakey — Hard-bop drive
- Philly Joe Jones — Rudimentinis jazz žodynas
- Elvin Jones — Triolių srautas
- Tony Williams — Modernios jazz interakcijos revoliucija
- Jack DeJohnette — Post-bop spalva ir laisvas laiko pojūtis
- Peter Erskine — Laiko pojūtis, garsas ir muzikalumas
PEDAGOGAI IR TECHNIKOS LINIJOS
- Jim Chapin — Moeller judesio demonstracijos
- Joe Morello — Stone/Gladstone technikos tęstinumas
- Alan Dawson — Rudimental Ritual ir Syncopation interpretacija
- Freddie Gruber — Judesys, ergonomika ir mentorystė
- Gary Chester — Ostinatai ir galūnių vaidmenų kaita
- Gary Chaffee — Patterns, ritmas ir metras
- Dom Famularo — Chapin + Morello sintezė
- Claus Hessler — Moeller, Basel ir nekryžiuotos rankos
FUNK, SOUL IR GROOVE
- Bernard Purdie — Purdie shuffle
- Clyde Stubblefield — Funk break istorija
- Jabo Starks — James Brown pocket
- Zigaboo Modeliste — New Orleans funk
- David Garibaldi — Future Sounds ir šešioliktinių žodynas
- Jeff Porcaro — Half-time shuffle sintezė
- Steve Jordan — Dainos partija ir studijinis garsas
- Questlove — Hip-hop semplų estetika gyvai
- Chris Dave — Neo-soul ir fragmentuotas groove
- Nate Smith — Natų poslinkiai ir antrosios bei ketvirtosios takto dalių akcentai
FUSION IR STUDIJINĖ MUZIKA
- Billy Cobham — Fusion jėga
- Steve Gadd — Rudimentai, groove ir orkestravimas
- Harvey Mason — Jazz-funk ir studijinis darbas
- Vinnie Colaiuta — Sudėtingi metrai ir universalumas
- Dave Weckl — Fusion technika
- Dennis Chambers — Pocket ir techninė galia
- Steve Smith — Kelių pedagoginių linijų sintezė
- Simon Phillips — Grojimas nekryžiuojant rankų ir fusion
ROCK IR PROGRESSIVE
- Ringo Starr — Dainos partijos ir perėjimų forma
- John Bonham — Rock solo ir garsas
- Ian Paice — Vieno pedalo technika ir svingas
- Phil Collins — Prog/pop ir tomų orkestravimas
- Neil Peart — Kompozicinis solo
- Virgil Donati — Sudėtingi metrai ir keturių galūnių technika
- Mike Mangini — Simetrija ir greitis
METAL IR EKSTREMALI TECHNIKA
- Dave Lombardo — Thrash ir bosinių būgnų partijos
- Gene Hoglan — Ekstremalaus metalo ištvermė
- Sean Reinert — Death metal + fusion
- Tomas Haake — Polimetrai
- Derek Roddy — Blast beat pedagogika
- George Kollias — Pėdų technika ir greitis
AFRO-CUBAN, BRAZILIJA IR NEW ORLEANS
- Chano Pozo — Afrokubietiškos muzikos ir bebopo sąveika
- Tito Puente — Timbales ir mambo
- Changuito — Songo
- Horacio Hernández — Clave ir keturių galūnių koordinacija
- Dafnis Prieto — Moderni kubietiška/jazz ritmika
- Airto Moreira — Brazilija ir fusion
- Stanton Moore — New Orleans second-line
- Johnny Vidacovich — Gyva New Orleans pedagoginė linija
INDIJA IR AZIJA
- Alla Rakha — Klasikinė tabla tradicija
- Zakir Hussain — Tabla improvizacija
- Trichy Sankaran — Pietų Indijos karnatinė ritmika
- Kodo — Profesionalus taiko ansamblis
- Daihachi Oguchi — Kumi-daiko istorija
- Keiko Abe — Moderni koncertinė marimba
ŠIUOLAIKINĖ PEDAGOGIKA
- Jojo Mayer — Rankų mechanikos
- Benny Greb — Groove, garsas ir dinamika
- Thomas Lang — Koordinacija
- Stanton Moore — New Orleans pedagogika
- Mark Guiliana — Elektroninis ir konceptualus groove
- Anika Nilles — Subdivizijos ir moderni kompozicinė technika
- Jost Nickel — Ritminių partijų ir perėjimų sisteminimas
- Tommy Igoe — Mokymas naudojant natas, garsą ir vaizdą
- John Riley — Bebop pedagogika
PAPILDOMI PEDAGOGAI IR ATLIKĖJAI
- Sanford A. Moeller
- George Lawrence Stone
- Charles Wilcoxon
- Billy Gladstone
- Ted Reed
- Murray Spivack
- Terri Lyne Carrington
- John „J.R.“ Robinson
- Kenwood Dennard
- Louie Bellson
- Remo Belli
- Danny Gottlieb
- Bill Ward
- Saul Goodman
- George Hamilton Green
- Tzong-Ching Ju
- Frank Arsenault
- John S. Pratt
- Fred Sanford
- Ralph Hardimon
- Tom Float
- Mongo Santamaría
- José Luis Quintana „Changuito“
- Horacio „El Negro“ Hernández
- Dom Um Romão
- Palghat Mani Iyer
- Dante Agostini
- Jim Blackley
- Ed Soph
- Gregg Bissonette
- Eric Harland
- Ari Hoenig
17 · ŠALTINIAI IR BIBLIOGRAFIJA
ŠALTINIAI IR TOLIMESNIS SKAITYMAS
Iliustracijų šaltiniai. Prie vaizdų paliktos nuorodos į archyvų, muziejų ar Wikimedia Commons įrašus. Konkretaus vaizdo autoriaus, licencijos ir privalomo priskyrimo sąlygų reikia ieškoti jo šaltinio puslapyje; vien laisva prieiga prie archyvo nereiškia, kad visi jo vaizdai naudojami tomis pačiomis sąlygomis.
Prioritetas teikiamas muziejams, bibliotekoms, archyvams, Percussive Arts Society, Smithsonian, oficialioms muzikantų svetainėms ir istorinių leidinių faksimilėms. Wikipedia paliekama kaip patogi biografinė navigacija ten, kur nėra vieno aiškaus oficialaus archyvo.
Šaltinių grupė
Institucijos, muziejai ir archyvai
- Percussive Arts Society
- PAS – 40 International Rudiments
- Smithsonian Folkways – Birth of the Drum Set
- Smithsonian – ankstyvo būgnų komplekto mokymo medžiaga
- Smithsonian – Baby Dodds įrašai
- Smithsonian Magazine – Gene Krupa
- Swiss Living Traditions – Basel
- Historisches Museum Basel
- The Metropolitan Museum of Art – Egyptian drum
- The Met – Egyptian Bes with drum
- The Met – Chinese bronze drum
- Library of Congress – Arbeau
- BnF / Gallica – Mersenne
- BnF – Instruction des tambours
Šaltinių grupė
Ankstyvųjų knygų skaitmeninės kopijos
Šaltinių grupė
Šiuolaikinių atlikėjų oficialūs puslapiai
ISTORIJA, KURIĄ GALIMA TIKSLINTI
Būgnininkystės istorija apima kultūras, migraciją, technologijas, mokytojus, leidinius ir individualius muzikantus. Nauji archyvai bei interviu gali papildyti ar patikslinti čia aprašytus ryšius. Radus netikslią datą ar mokytojo–mokinio sąsają, vertingiausias papildymas yra konkretus šaltinis: biografija, interviu arba istorinio leidinio įrašas.

