BŪGNŲ ISTORIJA

Membrana + korpusas

Akustinio būgno pagrindas – membrana, įtempta virš korpuso. Smūgis sujudina membraną, o korpuso tūris, forma, medžiaga, kraštai ir antroji membrana keičia rezonansą, ataką ir slopimą.

Todėl rėminis būgnas, tabla, timpanas, karinis mažasis būgnas ir šiuolaikinis tomas priklauso tai pačiai plačiai instrumentų šeimai, nors jų konstrukcija ir muzikinė funkcija labai skiriasi.

Vienpusis ir dvipusis

Kai kurie būgnai turi vieną membraną; kiti – dvi. Dvipusiame būgne apatinė membrana gali veikti kaip rezonansinė, o mažajame būgne prie jos dar liečiasi spyruoklių ar vielų sistema.

Šiuolaikinio būgnų komplekto tomai ir bosinis būgnas dažniausiai yra dvipusiai, bet XX a. populiariojoje muzikoje buvo laikotarpių, kai vienpusės konstrukcijos – concert toms – tapo atskira estetika.

Ne viena kilmės vieta

Nėra pagrindo visus pasaulio būgnus vesti iš vieno „pirmojo būgno“. Mediena, oda ir augalinės medžiagos archeologijoje išlieka prasčiau už akmenį ar metalą, todėl seniausias išlikęs objektas nėra tas pats, kas pirmasis žmonių naudotas būgnas.

Skirtingos kultūros nepriklausomai kūrė rėminius, cilindrinius, statinės, katilo, taurės ir kitų formų būgnus.

Taosi molinis būgnas

Kinijos Taosi archeologinis kompleksas pateikia ankstyvą materialų būgnų kultūros liudijimą. Molinis korpusas išliko geriau nei organinės medžiagos ir rodo, kad sudėtingi membraniniai instrumentai egzistavo neolito epochoje.

Šis radinys nėra „pirmasis pasaulio būgnas“; jis yra vienas iš retų ankstyvų objektų, kuriuos galima datuoti ir aprašyti.

Senovės Egiptas

Egipto vaizdiniai ir muziejuose išlikę objektai leidžia matyti rėminių bei cilindrinių būgnų formas, o ne vien spėlioti iš tekstų. The Met saugo Beso figūrėlę su rėminiu būgnu ir išlikusį medinį, oda aptrauktą būgną.

Tokie objektai parodo, kad būgnas veikė ir muzikoje, ir rituale, o jo konstrukcijos jau buvo įvairios.

Afrika, Indija ir Rytų Azija

Afrikos žemyne nėra vienos „afrikietiško būgno“ tradicijos: skiriasi korpusai, membranos, derinimas, ansamblio funkcijos ir repertuaras. Indijoje tabla, mridangam ir kiti būgnai išvystė savitas konstrukcijas bei sudėtingas derinimo sistemas. Japonijos taiko, Kinijos karo ir teatro būgnai bei Korėjos ansambliai atstovauja dar kitoms nepriklausomoms linijoms.

Šios istorijos vėliau susitinka su vakarietišku būgnų komplektu per migraciją, jazz, world music, fusion ir šiuolaikinę pedagogiką.

Sámi noaidi būgnai

British Museum saugomas maždaug 1500–1700 m. Sámi būgnas išdrožtas iš pušies ir aptrauktas šiaurės elnio oda. Ant membranos alksnio žievės pigmentu nupiešti ženklai siejami su skirtingais Sámi pasaulėvaizdžio lygmenimis, elnių medžiokle ir ganymu, saule, mėnuliu bei kelione į dvasių pasaulį.

Noaidi – religinis ir gydymo specialistas – būgną naudojo viešame rituale, būgnavimo, balso ir judesio ritmu kurdamas apeigos eigą. Šaltiniai jį sieja su gydymu, medžioklės sėkme, oru, vaisingumu ir bendravimu su dvasiomis. XVII–XVIII a. christianizacijos metu tokie būgnai buvo konfiskuojami ir deginami; dalis šiandien muziejuose išlikusių egzempliorių yra ir religinio persekiojimo liudijimai.

Šaltiniai: British Museum – Sámi drum · Arctic: culture and climate

Šamanų būgnai už Sámi pasaulio ribų

Šamaninėse Šiaurės ir Centrinės Azijos tradicijose būgnas taip pat galėjo būti gydymo, būrimo, dvasinių kelionių ir pasakojimo priemonė. Smithsonian šaltiniai apie Sibiro šamanų regalias būgną mini greta kaukių, amuletų, lazdų ir aprangos – kaip vieną iš specialisto įrankių, kuriems valdyti reikėjo mokymosi ir ritualinės kompetencijos.

Panašūs ritualiniai vaidmenys egzistavo ir labai toli nuo Sibiro: Smithsonian NMAI kolekcijoje Mapuche kultrung iš Čilės kataloguojamas tiesiogiai kaip šamaninis ceremoninis objektas. Tokie panašumai nėra įrodymas, kad visos tradicijos turi vieną kilmę; jie rodo, kaip skirtingos visuomenės nepriklausomai pasitelkė membranos pulsą apeigai, gydymui ir bendruomenės ryšiui.

Šaltiniai: Smithsonian – Shamanic regalia in the Far North · NMAI – Mapuche kultrung

Tibeto ir Indijos damaru

Damaru yra mažas dvipusis smėlio laikrodžio formos būgnas: jį pasukus, prie virvelių pritvirtinti mušikliai smogia į abi membranas. Tibeto budizmo ritualuose jis žymi recitacijos dalis ir naudojamas kviečiant dievybes; Indijoje damaru taip pat glaudžiai susijęs su Šiva – Nataradža, kosminio šokio valdovu.

Tai geras priminimas, kad ritualinis būgnas nebūtinai yra didelis ar grojamas pastoviu pulsu. Jo reikšmę gali kurti pats gestas, ikonografija, medžiagos ir vieta liturgijoje. Kai kuriuose Tibeto pavyzdžiuose net korpuso medžiaga turi religinę reikšmę.

Šaltiniai: The Met – Tibetan damaru · The Met – Indian damaru

Karaliaus balsas: Afrika

Kai kuriose Afrikos karališkose tradicijose būgnas buvo valdžios ženklas, o ne vien rūmų muzika. The Met aprašo atvejus, kai karališkieji būgnai galėjo personifikuoti patį valdovą: jų užgrobimas kare simboliškai prilygo valdovo paėmimui. Ašanti ir kitose Akan tradicijose skirtingi ansambliai lydėjo rūmų gyvenimą, viešas šventes, vardynas ir vestuves.

Instrumento paviršius galėjo kalbėti taip pat aiškiai kaip jo garsas. Apie 1940 m. pagamintame Ašanti breasted drum išraižyti patarlių, galios ir antikolonijinės politikos ženklai. Būgnas tampa ir skambančiu objektu, ir viešu tekstu.

Šaltiniai: The Met – Drums of Power and Resistance · The Met – Akan, Ashanti drum

Karališkieji timpanai ir Europos valstybė

Europoje raiti timpanininkai ir trimitininkai ilgai priklausė valdžios bei karinės reprezentacijos pasauliui. 1779–1780 m. Jurgiui III Hanoverio Life Guards pagaminta sidabrinių timpanų pora turi karališką herbą ir buvo skirta valstybės ceremonijoms. Tokių instrumentų kaina, medžiagos ir heraldika demonstravo valdovo turtą bei karinę galią.

Kai kuriose Europos karinėse sistemose teisė turėti timpanus buvo kontroliuojama, o priešo timpanų užgrobimas laikytas prestižiniu karo trofėjumi. Iš šio raitosios kariuomenės ir dvaro pasaulio timpanai vėliau pateko į orkestrą. Taip karališkas bei karinis instrumentas tapo klasikinės muzikos orkestro dalimi, nors ceremoninė tradicija neišnyko.

Šaltinis: The Met – Drums of Power and Resistance

Laidotuvės, giminė ir atmintis

Tlingit tradicijoje mediniai box drums gali lydėti laidotuvių giesmes ir vėlesnes ku.éex’ atminimo ceremonijas. Smithsonian aprašyme jų skambesys siejamas su gedulu; didelis kedro būgnas tradiciškai kabinamas giminės namuose ir mušamas iš vidaus kumščiu ar pirštais, keičiant garsumą ir spalvą.

Muzika čia susijusi su socialine nuosavybe. Tlingit giminės ir namai turėjo savo dainas, šokius, herbus ir ceremoninius objektus; jų atlikimui galiojo leidimo bei nuosavybės taisyklės. Ku.éex’ metu giminės tapatybė ir mirusiojo atmintis atnaujinama per dainą, šokį, būgną, regalias ir pasakojimą.

Šaltiniai: Smithsonian – Tlingit box drum · NMAI – Tlingit ku.éex’

Kai būgnas kalba

Jorubų dùndún ir giminingi spaudžiamieji būgnai keičia aukštį, kai grojant suspaudžiamos membranas jungiančios virvės. Toninėje kalboje tai leidžia sekti kalbos intonaciją ir ritmą: patyręs būgnininkas gali perteikti patarles, pagyrimo tekstus ir atpažįstamas kalbines frazes.

Todėl „komunikacijos būgnas“ nėra metafora. Smithsonian kolekcijoje saugomas Nigerijoje 1951 m. surinktas talking drum aprašomas būtent kaip instrumentas, galintis imituoti toninių Afrikos kalbų skambesį. Tai dar viena būgno funkcija greta šokio ar pulso: garsas gali nešti semantinę informaciją.

Šaltiniai: Smithsonian – Talking Drum · Smithsonian Music – Iya ilu Dundun

Kas gali groti, kam priklauso?

Būgnų istorijoje nėra vieno atsakymo į klausimą, kas yra „būgnininkas“. Vienur instrumentą valdo religinis specialistas, kitur profesionali paveldima muzikantų tradicija, kariuomenės narys, rūmų muzikantas, giminės grupė ar visa bendruomenė. Dalyje tradicijų svarbus ne tik atlikimas, bet teisė turėti konkretų instrumentą, dainą ar ceremoninį repertuarą.

Todėl istoriją verta skaityti ne vien pagal korpuso formą. Kas gamino būgną? Kam jis priklausė? Ar juo galėjo groti bet kas? Ar jis buvo paveldimas, saugomas šventykloje, rūmuose ar giminės namuose? Šie klausimai paaiškina daugiau nei vien skersmuo ar membranos medžiaga.

Būgnas kaip vaizdas ir dokumentas

Membrana ir korpusas dažnai buvo ir vaizdo paviršius. Sámi būgnuose ženklai siejosi su kosmologija ir asmenine noaidi patirtimi; Ašanti būgne drožiniai perteikė patarles ir politines užuominas; Tlingit box drums vaizdavo giminės herbinius gyvūnus; Europos karališkuose timpanuose valstybės valdžią skelbė metalas ir heraldika.

Toks instrumentas yra istorinis šaltinis pats savaime. Jį galima skaityti per garsą, konstrukciją, nusidėvėjimą, ornamentą, nuosavybės istoriją ir vietą apeigoje. Muziejinis būgnas nėra tik senas muzikos įrankis – kartais tai vienas iš nedaugelio išlikusių dokumentų apie bendruomenės religiją, valdžią ar atmintį.

Tabor ir field drum

Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje dūdelės ir būgno derinys, vėliau fiferių ir būgnininkų poros, lydėjo šokį, žygius ir karinę praktiką. Ilgesni cilindriniai būgnai su dviem membranomis ir žarninėmis stygomis apačioje tapo tiesioginiais vakarietiško mažojo būgno protėviais.

Virvėmis tempiamos membranos reikalavo kitokios priežiūros nei šiandieninės metalinės tempimo sistemos, o garsas ir dydžiai buvo pritaikyti laukui bei signalams.

Bazelio būgnai

Bazelio tradicija išsaugojo ilgą miesto ir karinės būgnininkystės tęstinumą. Historisches Museum Basel kolekcijos leidžia matyti ankstyvų miesto būgnų konstrukciją, o Fasnacht tradicija rodo, kad senoji mažojo būgno kultūra nėra vien muziejinis reiškinys.

Pedagogikos puslapyje Bazelis svarbus dėl repertuaro ir notacijos; čia jis svarbus kaip gyva istorinių instrumentų ir jų konstrukcijos aplinka.

Osmanų ir Europos sąveika

Osmanų mehter kapelos naudojo davul, lėkštes ir katilo formos būgnus. Europos karinės bei dvaro kapelos perėmė dalį šios spalvos, ypač XVIII a. „Turkish music“ mados laikotarpiu. Raiti timpanininkai ir trimitininkai Europoje ilgainiui tapo prestižine karinės bei dvaro reprezentacijos dalimi.

Timpanų istorijoje svarbi ne vien rytietiška įtaka garsui. Brangūs metaliniai, herbais dekoruoti karališkieji timpanai demonstravo valdžią, o priešo instrumentų užgrobimas galėjo būti karo trofėjus. Iš šio kariuomenės ir rūmų pasaulio timpanai įsitvirtino vakarietiškame orkestre. Lėkštės ir didieji būgnai taip pat nepateko į jį vienu keliu; instrumentų istoriją nuolat formavo migracija, karai, prekyba ir kultūrinis apsikeitimas.

Plačiau: The Met – Drums of Power and Resistance

Virvė → sraigtai

Ankstyvieji field drum tipo instrumentai membranas tempė virvėmis. XIX a. plintant metalinėms detalėms ir atskiriems tension rods, derinimas tapo tikslesnis ir greitesnis.

Atskiras kiekvieno taško įtempimas suteikė galimybę kontroliuoti membranos įtempimą taip, kaip to reikalauja modernus mažasis būgnas.

Žarnos → vielos

Istorinės „snares“ buvo gaminamos iš žarnų, vėliau atsirado metalinės spiralės ir vielos. Kartu tobulėjo strainer ir butt-end mechanizmai, leidžiantys spyruokles įjungti, išjungti ir reguliuoti jų tempimą.

Snare bed – labai nedidelis korpuso krašto įgilinimas – leidžia vieloms geriau kontaktuoti su apatine membrana. Jo forma iki šiol skiriasi tarp gamintojų ir epochų.

Medis, žalvaris, aliuminis

Medinis korpusas nėra vienintelė mažojo būgno norma. Žalvaris, bronza, plienas, aliuminis, varis ir kiti metalai tapo savarankiškomis konstrukcinėmis tradicijomis. XX a. ikonos – Ludwig Black Beauty ir Supraphonic, Slingerland Radio King bei Rogers Dyna-Sonic – parodo kelis labai skirtingus požiūrius į tą patį instrumentą.

Rogers Dyna-Sonic ir Pearl Free Floating

Rogers Dyna-Sonic 1960-aisiais atskyrė snare-wire įtempimą nuo jų prispaudimo prie rezonansinės membranos: Joe Thompson patentuotas plūduriuojantis rėmas leido įtempti vielas jų nespaudžiant vis stipriau į membraną. Tai buvo radikalus bandymas išspręsti jautrumo ir „užsmaugimo“ problemą pačia snare sistemos mechanika.

Pearl Free Floating 1983 m. pasirinko kitą kryptį – išnešė pagrindinę lugų konstrukciją į išorinį rėmą, kad pats korpusas būtų beveik be tradiciškai prie jo prisuktos furnitūros. Abu modeliai parodo, kaip mažojo būgno istorija ėmė tolti nuo paprasto klausimo „medis ar metalas?“.

Šaltiniai: Rogers Dyna-Sonic · Pearl Free Floating

Mapex Black Panther: mažasis būgnas kaip kolekcija

Black Panther pristatyta 1997 m. kaip Mapex flagmaninė mažųjų būgnų serija. Pirmoje bangoje buvo net 40 modelių – žalvario, aliuminio, plieno, flamed maple, beržo ir kitų korpusų. Tai nebuvo vienas „legendinis“ modelis Ludwig Supraphonic prasme: pati įvairovė tapo Black Panther tapatybe.

2000-aisiais pasirodė riboti hammered bronze, Babylonian, Dynamic Tribal, Kung Fu, Mayan ir kiti modeliai, o serija pelnė tarptautinių apdovanojimų. Black Panther padėjo normalizuoti šiandien pažįstamą profesionalo požiūrį į mažąjį būgną kaip į atskirų balsų rinkinį – skirtingą korpusą, gylį, kraštą ir charakterį skirtingai muzikai.

2017 m. Black Panther Design Lab šią logiką pavertė sistemine: korpuso sandara, reinforcement rings, skirtingi batter ir resonant kraštai, lankai, ventiliacija bei furnitūros masė projektuojami kaip viena akustinė formulė. Black Panther todėl yra viena svarbiausių Mapex istorijos linijų greta Saturn, ITS, Falcon ir SONIClear.

Šaltinis: Mapex istorija – 1997 Black Panther / 2017 Design Lab

Tama Starphonic: mechanika aplink korpusą

Starphonic 2009 m. tęsė kitą mažojo būgno raidos kryptį: TAMA perprojektavo ne tiek patį korpusą, kiek jo aptarnavimą ir snare mechaniką. Freedom Lug bei claw kabliai leidžia nuimti lanką neišsukant visų tension rods, detachable butt plate leidžia nuimti snare wires neprarandant jų nustatymo, o Linear-Drive strainer kitaip valdo vielų įjungimą.

Šalia Dyna-Sonic, Free Floating ir Black Panther tai geras pavyzdys, kaip modernus mažasis būgnas tapo platforma savarankiškai mechaninei inžinerijai. Korpusas tebėra svarbus, bet instrumento tapatybę jau gali kurti ir sistema aplink jį.

Šaltinis: Tama Starphonic

Double drumming

XIX a. pabaigos Amerikos karinėse kapelose ir teatro orkestruose dažnai dirbo keli mušamųjų atlikėjai. Vietos ir biudžeto spaudimas skatino vieną atlikėją aptarnauti daugiau instrumentų.

Smithsonian mokomoji medžiaga aprašo „double drumming“ – vienas žmogus lazdelėmis kaitaliojo bosinio ir mažojo būgno partijas. Tai buvo svarbus tarpinis etapas prieš patikimą kojos pedalą.

Ankstyvieji pedalai

Kojomis valdomų mechanizmų bandymų būta dar XIX a. Smithsonian nurodo, kad JAV trap drummers 1890-aisiais pradėjo reguliariau naudoti grubius bosinio būgno pedalus, nors pedalinių mechanizmų pavyzdžių Anglijoje būta ir anksčiau.

Svarbiausia čia ne „vienas išradėjas“, o perėjimas nuo eksperimentinio mechanizmo prie patikimo, komerciškai prieinamo įrankio.

Ludwig 1909

William F. ir Theobald Ludwig 1909 m. įkūrė Ludwig & Ludwig; tų pačių metų pedalas tapo svarbiu masinės sklaidos etapu. Smithsonian pabrėžia 1909 m. patobulinto Ludwig pedalo reikšmę, o pati Ludwig istorija šį gaminį laiko bendrovės pradžios centru.

Pedalas išlaisvino rankas mažajam būgnui, lėkštėms ir efektams, o bosinis būgnas tapo nuolatine vieno atlikėjo sistemos dalimi.

Kodėl „trap set“?

Smithsonian sieja „trap“ terminą su kontrapcijomis ir įvairiais prie jų tvirtinamais noisemakers. Komplekte galėjo būti medžio blokai, varpeliai, lėkštės, kiniški tomai, triangeliai, whistles ir mechaniniai efektai.

Todėl ankstyva fotografija su dešimtimis objektų nėra „netvarkingas modernus komplektas“. Tie objektai buvo darbo įrankiai.

Vaudeville ir teatras

Minstrel ir vėliau vaudeville spektakliuose percussionistas atlikdavo muziką, atmosferinius efektus ir komišką punktuaciją. Keliaujančiam teatrui reikėjo sistemos, kuri būtų kompaktiška ir pritaikoma skirtingoms scenoms.

Tai padėjo įtvirtinti vieno atlikėjo, apsupto daugybės garsų, profesinį modelį dar prieš galutinai standartizuojantis jazz būgnų komplektui.

Nebylusis kinas

Nebylūs filmai dažniausiai nebuvo rodomi tyloje: mažesniuose kino teatruose muziką teikė pianistas ar vargonininkas, didesniuose – ansambliai ir orkestrai. Mušamųjų atlikėjas galėjo pabrėžti veiksmą bei kurti efektus.

Smithsonian saugo William T. Armstrong naudotą Duplex snare drum ir nurodo, kad jis grojo vaudeville bei nebyliojo kino teatruose; jo kolekcijoje buvo būgnai ir garso efektų instrumentai. Tai tiesioginis materialus šios profesijos liudijimas.

Dee Dee Chandler

Edward „Dee Dee“ Chandler dažnai minimas kaip vienas ankstyvųjų New Orleans atlikėjų, naudojusių overhanging medinį bosinio būgno pedalą. Smithsonian jį pateikia kaip svarbų trap-set istorijos liudijimą.

Jo reikšmė – ne patogus „išradėjo“ titulas, o faktas, kad praktiškas vieno žmogaus komplektas New Orleans aplinkoje buvo naudojamas dar prieš standartizuojantis komerciniams pedalams.

Žiūrėti: Dee Dee Chandler →

Hibridinis instrumentas

Smithsonian apibūdina būgnų komplektą kaip hibridą: mažasis ir bosinis būgnai siejasi su Europos karine tradicija, ankstyvieji tomai – su Kinijos teatro būgnais, lėkštės – su platesnėmis Turkijos ir Kinijos bronzos tradicijomis.

New Orleans uostamiesčio kultūroje šie daiktai susitiko su afroamerikietiška ritmine kalba. Todėl būgnų komplekto istorija yra ir technologijos, ir migracijos istorija.

Baby Dodds

Baby Dodds įrašai ir pasakojimai išsaugo ankstyvo New Orleans būgnų komplekto funkciją. Jo „shimmy beat“ Smithsonian mokomojoje medžiagoje siejamas su dviejų žygiuojančių percussionistų funkcijų sujungimu viename kūne.

Tai labai aiškiai parodo, kad instrumentas keitė ne vien aparatūrą: vienam žmogui perėmus kelias funkcijas, keitėsi ir pats ritminis mąstymas.

Žiūrėti: Baby Dodds – Smithsonian solos →

Snowshoe → low-boy → hi-hat

Ankstyvieji kojomis sukeliami lėkščių mechanizmai buvo žemi: snowshoe ir low-boy tipo įrenginiai neleido patogiai groti lėkščių lazdele. Pakėlus lėkštes aukščiau atsirado šiuolaikinio hi-hat principas.

Jazz būgnininkai išnaudojo naują instrumentą ir kojai, ir rankai. Technologija bei grojimo stilius čia vystėsi kartu.

Kiniški tomai → derinami tomai

Ankstyvuose komplektuose buvo plačiai naudojami kiniško tipo tomai su prikaltomis, nederinamomis membranomis. Swing eros poreikis didesnei projekcijai ir labiau kontroliuojamam tonui paskatino dvipusių, atskirai derinamų tomų standartizaciją.

Gene Krupa glaudžiai bendradarbiavo su Slingerland; 1930-ųjų antroje pusėje derinami tomai tapo viena svarbių modernios komplekto formos dalių.

Žiūrėti: Gene Krupa – Sing, Sing, Sing →

Keturių būgnų branduolys

Bosinis būgnas, mažasis būgnas, pakabinamas tomas ir floor tom XX a. viduryje tapo vienu atpažįstamiausių komplekto formatų. Vėliau rock ir fusion plėtė tomų bei bosinių būgnų skaičių, o jazz išlaikė kompaktiškesnius variantus.

Standartizacija nepadarė instrumento nekintamo; ji sukūrė bendrą bazę, nuo kurios gamintojai ir muzikantai galėjo nukrypti.

Nuo calfskin iki Mylar

Poliesterio plėvelė buvo išvystyta XX a. 5-ajame dešimtmetyje. Remo istorijoje cheminis inžinierius Jim Erwin minimas kaip ankstyvas Mylar panaudojimo būgno membranai eksperimentuotojas.

Esminė problema buvo ne pati plėvelė, o patikimas jos pritvirtinimas prie lankelio taip, kad membraną būtų galima tempti ir ji neatšoktų.

Remo WeatherKing

Remo Belli ir chemikas Sam Muchnick 1956–1957 m. sukūrė sėkmingą poliesterinės plėvelės tvirtinimo aliuminio kanale konstrukciją. Remo įmonė įkurta 1957 m. WeatherKing membranoms gaminti.

Remo pats pabrėžia, kad nepretenduoja į „pirmos sintetinės membranos“ titulą; svarbus buvo pirmasis komerciškai sėkmingas sprendimas. Ludwig, Slingerland ir kiti gamintojai tapo ankstyvais OEM klientais.

Ambassador, Emperor, Pinstripe

Ambassador, Diplomat ir Emperor pavadinimai ilgainiui tapo net savotiškais storio orientyrais visoje industrijoje. 1970-aisiais Controlled Sound ir Pinstripe išplėtė slopinimo bei dviejų sluoksnių koncepcijas.

Membrana tapo savarankišku garso dizaino įrankiu: vienas ir tas pats korpusas gali kardinaliai pasikeisti vien pakeitus membranų tipą ir derinimą.

Ludwig

William F. ir Theobald Ludwig 1909 m. Čikagoje įkūrė Ludwig & Ludwig. Kompanijos pradžioje buvo ne vien būgnų korpusai, o mechanika: 1909 m. Ludwig bosinio būgno pedalas tapo vienu svarbiausių modernaus būgnų komplekto formavimosi etapų. Vėliau šeimos vardas siejosi su Balanced Action timpanais, WFL laikotarpiu sukurtu Speed King pedalu, Black Beauty, Supraphonic ir Vistalite. Ludwig svarba todėl yra fundamentali: kompanija veikė tuo metu, kai pats būgnų komplektas dar tik įgaudinėjo šiandien atpažįstamą formą.

Svarbiausios inovacijos ir indėlis: ankstyvas praktiškas bosinio būgno pedalas; WFL Speed King tiesioginės traukos pedalas; Balanced Action timpanai; tarpukario Black Beauty metalo korpusų tradicija; 1960-ųjų Supraphonic aliuminio mažasis būgnas; 1970-ųjų Vistalite akriliniai komplektai. Ne visi šie sprendimai buvo absoliučiai pirmieji savo kategorijoje, bet keli jų tapo tokiais įtakingais etalonais, kad konkurentai iki šiol kuria savo versijas.

Šeimos ir prekės ženklo istorija turi svarbų lūžį. Per Didžiąją depresiją William F. Ludwig Sr. pirmą kartą pardavė Ludwig & Ludwig C.G. Conn, 1937 m. pradėjo WFL, o 1955 m. šeima Ludwig vardą susigrąžino. Tačiau 1981 m. William F. Ludwig II pasitraukė ir pardavė Ludwig bendrovei Selmer; 1984 m. gamyba buvo perkelta iš Čikagos į Monroe, Šiaurės Karoliną. Nuo tada Ludwig yra korporacijų valdoma markė, o ne Ludwig šeimos įmonė.

Tai svarbu vertinant dabartinį Ludwig. Šiandieninė kompanija gamina tikrus, profesionalius instrumentus, tačiau didelė jos prestižo ir produktų vertės dalis remiasi iki 1981 m. sukurtu šeimos archyvu: Keystone ženklu, Classic konstrukcijomis, Black Beauty, Supraphonic, Speed King, Ringo ir Bonhamo epochos mitologija. Todėl į modernų Ludwig galima žiūrėti ir kritiškai – kaip į kompaniją, kuri labai sėkmingai monetizuoja paveldėtą vardą bei dizainus. Tuo pat metu William F. Ludwig III, trečioji šeimos karta ir vienintelis šiandien būgnų versle dirbantis Ludwig palikuonis, 2014 m. įkūrė WFLIII Drums, sąmoningai pratęsdamas šeimos konstravimo liniją už dabartinės Ludwig Drum Company ribų.

Žiūrėti: Ringo Starr – Beatles live →

Gretsch

Friedrich Gretsch pradėjo veiklą Niujorke XIX a. pabaigoje. Gretsch indėlis į būgnų istoriją mažiau susijęs su daugybe atskirų mechaninių patentų ir labiau su viena labai įtakinga akustine sistema. 1920–1950 m. Broadkaster naudojo plonus trijų sluoksnių korpusus; vėliau Round Badge eros šešių sluoksnių korpusai, die-cast lankai ir specifinė bearing-edge geometrija suformavo „That Great Gretsch Sound“.

Svarbiausios inovacijos ir indėlis: plonų muzikalių korpusų tradicija, ankstyvas ir nuoseklus liejamų lankų naudojimas profesionaliuose komplektuose, 30° tipo kraštų bei korpuso–lanko sąveikos estetika ir labai ilga vienos akustinės filosofijos tęstinumo linija. Gretsch svarba yra ne ta, kad kompanija „išrado ploną korpusą“, o ta, kad jos konstrukcinis receptas tapo vienu pagrindinių amerikietiško jazz būgno archetipų.

Leedy

Ulysses G. Leedy buvo vienas svarbiausių ankstyvųjų JAV perkusijos gamintojų tuo metu, kai atskiros „drum set“ kategorijos dar tik formavosi. Leedy gamino mažus ir bosinius būgnus, timpani, stovus, pedalus ir gausią orkestrinę bei teatrinę perkusiją, todėl kompanijos katalogai padėjo paversti perkusininko „traps“ arsenalą standartizuojamais pramoniniais produktais.

Svarbiausias indėlis: ankstyva sisteminga profesionalios perkusijos, timpani ir hardware gamyba bei katalogizacija. C.G. Conn laikotarpiu Leedy ir Ludwig buvo gaminami tame pačiame Elkhart fabrike kaip atskiros markės; Leedy primena, kad modernaus būgnų komplekto technologinė genealogija yra platesnė už kelis šiandien išlikusius logotipus.

Slingerland

Slingerland XX a. 4-ajame dešimtmetyje tapo rimtu Ludwig konkurentu, o partnerystė su Gene Krupa turėjo tiesioginę įtaką modernaus komplekto formai. Slingerland savo istorijoje nurodo pirmuosius derinamus tomus: Krupa reikalavo dviejų membranų, metalinių lankų, lugų ir tempimo varžtų, todėl tomas tapo pilnaverčiu derinamu instrumentu, o ne vien egzotišku „trap“ priedu.

Svarbiausios inovacijos ir indėlis: dvipusiai derinami tomai ir jų standartizavimas kartu su Krupa; 13 col. rack tomo ir 16×16 col. floor tomo formato įtvirtinimas; Radio King viengubo lenkto klevo korpuso mažieji būgnai; Super/Zoomatic/TDR snare mechanizmai; Set-O-Matic tomų tvirtinimo sistema. Slingerland taip pat labai anksti parodė, kokią galią turi glaudus gamintojo ir žvaigždės bendradarbiavimas.

Žiūrėti: Gene Krupa – drum solo →

Rogers

Rogers aukso amžius Covington, Ohio, gamykloje glaudžiai susijęs su išradėju Joe Thompson. Swiv-O-Matic ball-and-socket principas tomų ir lėkščių laikikliuose suteikė tuo metu neįprastai laisvą pozicionavimą ir tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio reguliuojamo hardware protėvių. Rogers laikiklius naudojo net kitų markių būgnininkai – tarp jų Ringo Starr, Mitch Mitchell ir John Bonham.

Svarbiausios inovacijos ir indėlis: Swiv-O-Matic lankstūs rutuliniai laikikliai; Dyna-Sonic mažojo būgno atskira snare rail/cradle sistema, leidusi atskirai kontroliuoti vielų įtempimą ir kontaktą su rezonansine membrana; vėlesnė Memriloc hardware karta, sustiprinusi atminties fiksavimo ir tvirtos modulinės mechanikos kryptį. Rogers yra vienas aiškiausių pavyzdžių, kai kompanijos istorinę vertę kūrė ne vien korpusai, bet ir realūs mechaniniai išradimai.

Camco → DW

Camco buvo palyginti maža kompanija, tačiau jos mechaninė DNR tapo neproporcingai svarbi. 1977 m. Drum Workshop įsigijo Camco būgnų ir hardware gamybos įrankius, formas bei štampus, o Camco 5000 pedalo konstrukcinė linija tapo vienu iš DW 5000 atspirties taškų.

DW svarbiausios inovacijos ir indėlis: 5000 pedalo išvystymas į profesionalų industrijos standartą; Accelerator ekscentrinė cam geometrija; Delta ball-bearing hinge; vienas pirmųjų plačiai prigijusių nuotolinių dvigubų pedalų 1980-aisiais; 9000 serijos Floating Rotor ir kintamos cam geometrijos sistema; Timbre Matching ir itin plati aukštos klasės custom korpusų konfiguravimo kultūra. DW istorija gerai parodo, kaip sena Camco mechanika buvo ne tik nukopijuota, bet išauginta į atskirą inovacijų šeimą.

Sonor

Johannes Link 1875 m. Weißenfels pradėjo būgnų ir membranų dirbtuvę. Sonor turi vieną ilgiausių nepertraukiamų Europos būgnų inžinerijos istorijų: oficialioje chronologijoje minimi ankstyvi bosinio būgno pedalai, 1927 m. Duplex pedalas, vėliau Teardrop, Phonic ir Signature eros itin tvirta mechanika bei savita storų korpusų kultūra.

Svarbiausios inovacijos ir indėlis: ankstyva pedalų ir snare mechanizmų raida; labai preciziška vokiška hardware mokykla; Giant Step ir Twin Effect pedalas, kuriuo viena koja valdė du plaktukus; Dual Glide snare mechanizmas; Jojo Mayer Perfect Balance minimalistinis sulankstomas pedalas; SQ2 beveik individualiai konfigūruojamų profesionalių komplektų sistema ir Sound Sustainer izoliacijos sprendimai. Sonor dažnai inovuoja ne masiškai kopijuojamais standartais, o labai savitais, mechaniškai išbaigtais sprendimais.

Premier

Premier yra vienas svarbiausių britų būgnų istorijos vardų ir dešimtmečius buvo reali alternatyva JAV bei Japonijos gamintojams. Kompanija aptarnavo orkestrinę, marching, jazz ir rock rinkas, o jos gamyba padėjo suformuoti savitą britų profesionalių būgnų mokyklą.

Svarbiausios konstrukcinės kryptys: Royal Ace mažųjų būgnų mechanika, aukštos kokybės liejami lankai ir hardware, Resonator „shell-within-a-shell“ konstrukcija su vidiniu rezonansiniu sluoksniu, vėliau Genista beržo ir Signia klevo profesionalios serijos. Premier nėra taip lengva priskirti vieną visą industriją pakeitusį „pirmą kartą“ kaip TAMA boom stovą ar Rogers Swiv-O-Matic, tačiau britų rinkoje kompanija ilgai buvo savarankiškas konstrukcijų ir gamybos centras, o ne amerikietiškų modelių kopijuotoja.

Trixon

Trixon pokario Vokietijoje pasirinko visiškai kitą kelią nei konservatyvesni gamintojai. Heinz Weimer kompanija eksperimentavo ne vien apdaila, bet ir pačia būgno geometrija, todėl šiandien Trixon lengva atpažinti net be logotipo.

Svarbiausios inovacijos ir eksperimentai: Speedfire elipsinis / ištemptos formos bosinis būgnas, kuriame viename korpuse buvo numatytos dvi grojimo zonos, bei Telstar kūgio formos tomai ir bosiniai būgnai. Šie sprendimai netapo visos industrijos standartais, bet Trixon svarbi kaip viena drąsiausių XX a. kompanijų, bandžiusių perprojektuoti patį būgno korpusą, o ne tik jo hardware.

Hayman, Beverley, Ajax

Britų rinkoje veikė ir Hayman, Beverley, Ajax bei kiti vardai. Dalies jų istorijos persipynė su didesnėmis kompanijomis, platintojais ir besikeičiančia vietine gamyba.

Šios markės svarbios ne dėl dabartinio dydžio, o dėl to, kad parodo, kokia plati buvo regioninė būgnų gamyba prieš globaliai dominuojant keliems tarptautiniams prekės ženklams.

ASBA ir Capelle

Prancūzijos ASBA bei Capelle paliko ryškių hardware ir būgnų konstrukcijos pavyzdžių. Europos rinkoje jie atstovavo alternatyvią inžinerinę tradiciją greta Britanijos ir Vokietijos gamintojų.

Tokios įmonės ypač įdomios vintage kolekcionieriams, nes kai kurie jų mechaniniai sprendimai šiandien atrodo stebėtinai modernūs.

Meazzi

Italijos Meazzi/Hollywood būgnai ir elektroniniai bei mechaniniai muzikos sprendimai rodo, kad pokario Europos gamyba buvo gerokai įvairesnė nei dažnai pateikiama JAV-centriškoje istorijoje.

Pearl

Katsumi Yanagisawa 1946 m. Tokijuje įkūrė Pearl mažoje dirbtuvėje. Pokario eksporto laikotarpiu kompanija augo nuo prieinamų būgnų iki vieno didžiausių pasaulio gamintojų, tačiau jos istorijoje yra ir keli labai konkretūs konstrukciniai laimėjimai.

Svarbiausios inovacijos ir indėlis: fiberglass ir Wood-Fiberglass korpusų eksperimentai; 1983 m. Free Floating mažasis būgnas, kurio korpusas beveik atskirtas nuo įprastų lugų hardware; tais pačiais metais su Jeff Porcaro sukurtas DR-1, kurį Pearl įvardija pirmąja komerciškai prieinama laisvai stovinčia rėmine drum-rack sistema; Eliminator pedalų keičiamos cam geometrijos; vėlesnės ISS ir OptiMount tomų tvirtinimo sistemos. Pearl stiprybė – gebėjimas iš eksperimentinio sprendimo padaryti masiškai prieinamą ir ilgai gaminamą sistemą.

Tama / Hoshino

Tama šaknys yra Hoshino Gakki ir ankstesniame Star pavadinime. 1970-aisiais kompanija labai greitai perėjo nuo eksportinių alternatyvų prie savarankiškos profesionalios inžinerijos. Superstar ir ankstyvieji beržo korpusai buvo svarbūs, tačiau didžiausias Tama istorinis pėdsakas yra ne vien korpusuose – jis slypi aplink būgną esančioje mechanikoje.

1970-ieji – modernios hardware kalbos kūrimas. Titan serijoje Tama pristatė specialiai būgnams sukurtą boom cymbal stand ir, pačios kompanijos istorijos duomenimis, pirmą dvigubai sutvirtintą cymbal stand konstrukciją. Netrukus atsirado Multi-Clamp, leidęs prie vieno stovo jungti papildomas rankenas ir instrumentus. Šiandien boom rankena, double-bracing ir multi-clamp atrodo savaime suprantami todėl, kad jų principai tapo bendriniu industrijos standartu.

Savi instrumentai ir ergonomika. Tama sukūrė Octobans, kuriuose vienodas 6 col. skersmuo derinamas keičiant korpuso ilgį, su Billy Cobham vystė Gong Bass Drum, o vėliau pasiūlė X-Hat, cable-hat sprendimus, Lever Glide hi-hat mechanizmą ir vieną pirmųjų balno formos būgnininko kėdžių. Tai labai būdinga Tama: kompanija dažnai sprendė mažas kasdienes būgnininko problemas, kurios vėliau tapdavo nauja produkto kategorija.

Pedalai. Pro-Beat Twin Pedal naudojo svarbią koaksialinę dviejų nepriklausomų plaktukų ašies architektūrą, tapusią vienu šiuolaikinio dvigubo pedalo konstrukcijos protėvių. DW turi stipresnį teiginį į pirmą plačiai prigijusį nuotolinį slave-pedal tipo dvigubą pedalą, todėl čia istorija dalijama. Vėlesnis Iron Cobra neišrado pedalo iš naujo, bet padėjo nustatyti, kiek daug profesionaliame pedale turi būti nepriklausomai reguliuojama – plaktuko kampas, footboard kampas, cam charakteris, spyruoklė ir kiti parametrai.

Derinimas ir mažieji būgnai. Tension Watch pavertė mechaninį membranos įtempimą išmatuojamu dydžiu ir sukūrė produktų kategoriją, kurią vėliau tęsė DrumDial tipo matuokliai. Star-Cast buvo svarbi integruota tomų izoliavimo sistema, tačiau ne pati suspension-mount idėja – čia pirmenybė priklauso Gary Gauger RIMS. Starphonic vėl parodo gryną Tama mechaninę logiką: Freedom Lug ir nuimami claw kabliai leidžia greičiau nuimti lanką, detachable butt plate išsaugo snare-wire nustatymą, o Linear-Drive strainer kitaip valdo vielų įjungimą.

Korpusai. Superstar kartu su Yamaha YD9000 padėjo 1970-ųjų pabaigoje įtvirtinti beržą kaip aukšto lygio profesionalią medieną. Starclassic 1990-aisiais sujungė plonesnius korpusus, die-cast lankus ir integruotą suspension mount į labai įtakingą modernų paketą. 2000-aisiais Tama ne išrado bubingą, bet būtent Starclassic Bubinga pavertė ją plačiai atpažįstama premium būgnų korpusų mediena. Dabartinė STAR linija tęsia japoniškos aukštos klasės gamybos kryptį.

Yamaha

Yamaha būgnų gamyba prasidėjo 1967 m. pačios kompanijos gamyklose Hamamatsu. Nuo pirmųjų modelių buvo naudojama Air Seal technologija: korpuso sluoksniai formoje iš vidaus vienodai spaudžiami pripučiamu oro maišu. Tai yra Yamaha, o ne Sakae sukurtas procesas.

1976 m. System Drum buvo viena svarbiausių Yamaha idėjų: kompanija suvienodino hex tomų strypus, holder bazes ir 22 mm stovų vamzdžius, kad skirtingų serijų hardware galėtų veikti kaip viena modulinė sistema. Tuo pačiu laikotarpiu Yamaha patentavo hide-away boom, kurio rankena susistumia į stovo vamzdį, ir išvystė savo labai įtakingą ball-clamp tomų laikiklį.

Korpusai ir rezonansas. 1977 m. YD9000 / vėlesnis Recording Custom su 100 % beržo korpusais kartu su Tama Superstar padėjo pakeisti profesionalų požiūrį į beržą. 1990-aisiais Yamaha pradėjo mažinti lugų masę ir montuoti juos mažiau rezonansą slopinančiose vietose, o YESS tomų sistema naudojo nodal mounting idėją – ne kabinti būgną nuo lanko kaip RIMS, o tvirtinti shell mažai vibruojančiuose taškuose.

Kitos svarbios Yamaha kryptys: locking hi-hat clutch, HipGig kompaktiško profesionalaus komplekto koncepcija, pirmoji Yamaha 100 % oak profesionali serija Oak Custom, Nouveau / Hook Lug ir labai lengvas HEXRACK. Yamaha inovacijų filosofija dažnai priešinga Tama: mažiau sudėtingų mechanizmų, daugiau standartizacijos, mažos masės ir elegantiško vieno sprendimo visai sistemai.

Žiūrėti: Steve Gadd – Yamaha / 50 Ways →

Sakae Rhythm

Sakae ypač svarbi dėl ilgo OEM ryšio su Yamaha ir vėlesnio savarankiško Sakae prekės ženklo. Tačiau šioje istorijoje būtina atskirti gamybos meistriškumą nuo išradimo autorystės: Yamaha dokumentai aiškiai nurodo, kad pirmieji Yamaha būgnai ir Air Seal procesas buvo sukurti pačios Yamaha gamyklose, o ne Sakae.

Sakae indėlis pirmiausia yra dešimtmečius kaupta aukšto lygio japoniškų korpusų gamybos kompetencija ir didžiulis vaidmuo Yamaha profesionalių būgnų OEM istorijoje. Vėliau savo vardu Sakae kūrė savas serijas ir hardware, tačiau jos istorinė reikšmė labiau slypi gamybos kultūroje nei viename visą industriją pakeitusiame patente.

Mapex / KHS

Mapex yra jaunesnė markė – KHS ją paleido 1989 m. – todėl jos istorija prasideda jau subrendusio modernaus būgnų komplekto eroje. Vis dėlto kompanija greitai pradėjo kurti savus mechaninius sprendimus: ankstyvieji Orion modeliai naudojo patentuotus Freedom high-tension lugus, o 1993 m. Mars Pro, pačios Mapex teigimu, tapo pirmu plačiai rinkai skirtu mid-range lakuotu komplektu.

Black Panther. 1997 m. Mapex pristatė savo flagmaninę mažųjų būgnų šeimą. Pirmieji 40 modelių naudojo žalvarį, aliuminį, plieną, flamed maple, beržą ir kitas medžiagas, o vėlesnės ribotos serijos – hammered bronze, Babylonian, Dynamic Tribal, Kung Fu, Mayan ir kitos – pavertė Black Panther viena atpažįstamiausių 2000-ųjų profesionalių snare kolekcijų. 2017 m. atsiradęs Black Panther Design Lab korpusą, kraštus, lankus, ventiliaciją ir furnitūrą pradėjo traktuoti kaip vieną projektuojamą akustinę sistemą.

Svarbiausios inovacijos ir indėlis: Black Panther snare šeima; ITS izoliuota tomų sistema; neįprastas Janus Transmission Hat / dvigubo pedalo projektas; reguliuojamas Ergo Hi-Hat; Falcon hardware; 2014 m. SONIClear bearing edge, leidžiantis membranai plokščiau sėdėti ant krašto ir išplečiantis lengvai derinamą diapazoną; naujesnės Halo Mount ir SONIClear Attenuation sistemos. Mapex stiprybė nėra ankstyvojo komplekto „išradimas“, o gana agresyvus ergonomikos, mažojo būgno ir shell/hardware sąveikos perprojektavimas šiuolaikinėje eroje.

Šaltinis: Mapex istorija

Canopus

Canopus atstovauja japoniškai boutique krypčiai: nedidesnis gamybos mastas, kruopštus vintage konstrukcijų tyrimas ir savitos aukštos klasės serijos, įskaitant Zelkova viengubo korpuso mažąjį būgną.

Ši kryptis parodo, kad Japonijos būgnų istorija neapsiriboja trimis didžiaisiais eksportuotojais.

Noble & Cooley

Noble & Cooley šaknys siekia XIX a. Amerikos būgnų gamybą, o modernioje eroje kompanija tapo viena svarbiausių solid-shell mažųjų būgnų ir boutique komplektų vardų.

SS Classic ir kitos linijos padėjo grąžinti viengubo lenkto medžio korpuso idėją į premium rinkos centrą.

Brady

Australijos Brady išgarsino vietinius medžius, ypač jarrah, bei block/stave tipo korpusus. Chris Brady darbai stipriai paveikė 1990–2000 m. boutique snare kultūrą.

Brady parodė, kad vietinė mediena ir mažos dirbtuvės gali konkuruoti ne nostalgija, o visiškai savitu garsu ir konstrukcija.

Craviotto

Johnny Craviotto tapo vienu garsiausių šiuolaikinių steam-bent solid-shell meistrų. Jo vardas buvo susijęs su DW, o vėliau Craviotto veikė kaip savarankiškas premium gamintojas.

Ši istorija sujungia seną viengubo korpuso technologiją su modernia individualių instrumentų rinka.

C&C, INDe, A&F

C&C, INDe, A&F ir kitos mažesnės JAV dirbtuvės atstovauja skirtingas šiuolaikinio boutique idėjas: vintage kraštai, lengvesnis hardware, savitos metalų ar medienos konstrukcijos, mažos serijos.

Boutique banga taip pat privertė didžiuosius gamintojus iš naujo vertinti plonesnius korpusus, apvalesnius kraštus ir istorines apdailas.

Dunnett ir Trick

Dunnett, Trick ir kiti specialistai parodo kitą nišą – aukštos klasės metalinius mažųjų būgnų korpusus, preciziškus throw-off mechanizmus ir hardware.

Kai kurie boutique gamintojai didžiausią įtaką padarė ne pilnais komplektais, o viena labai gerai išspręsta mechanine ar akustine problema.

Pork Pie, Spaun, OCDP, Ayotte

1990–2000 m. custom scena išpopuliarino nestandartinius dydžius, ryškias apdailas, vented snare, die-cast ar medinius lankus, boutique shell supplier ekonomiką. Dalis markių tapo didelės, dalis liko nišinės ar išnyko.

Ši era svarbi ir todėl, kad išplėtė idėją, jog profesionalus būgnų komplektas gali būti individualus objektas, o ne vien katalogo modelis.

Ply shell

Faneros sluoksnių korpusas tapo pramoniniu standartu, nes leidžia tiksliai kartoti dydį, storį ir apvalumą. Maple, birch, mahogany, poplar, beech, oak, walnut ir jų kombinacijos naudojamos dėl mechaninių savybių, kainos bei pageidaujamos reakcijos.

Vien medienos rūšis neapibrėžia garso: ne mažiau svarbūs storis, sluoksnių kryptis, klijai, kraštai, hardware masė ir membranos.

Steam-bent, stave, segment

Steam-bent viengubas korpusas lenkiamas iš vienos lentos; stave – klijuojamas iš vertikalių segmentų; segment shell – iš horizontaliai/žiediškai dėliojamų dalių.

Šios konstrukcijos ypač paplito boutique mažųjų būgnų rinkoje. Jos nėra automatiškai „geresnės“ už ply shell – tai skirtingos mechaninės sistemos su savomis stiprybėmis ir ribojimais.

Akrilas, fiberglass, metalas

Akriliniai Ludwig Vistalite, Pearl fiberglass/Wood-Fiberglass ir įvairūs metaliniai korpusai parodė, kad būgnų komplektas neprivalo būti medinis.

Kompozitai dažnai atsirado ieškant projekcijos, stabilumo ar naujo vizualinio identiteto. Kai kurie tapo laikinos mados simboliais, kiti periodiškai grįžta į rinką.

Bearing edge

Korpuso kraštas nustato membranos kontakto zoną ir jos sėdėjimo geometriją. Aštresnis 45° kraštas, apvalus roundover ar mišrios geometrijos keičia ataką, sustain ir derinimo pojūtį, tačiau poveikis visada veikia kartu su visa kita konstrukcija.

Istoriniai storesni ir apvalesni kraštai XX a. pabaigoje dažnai buvo keičiami aštresniais, o vintage renesansas vėl sugrąžino roundover tipo variantus.

Lankai

Single-flanged ir clip tipo lankus pakeitė modernesni triple-flanged ir liejiniai die-cast. Mediniai lankai, S-Hoops bei įvairūs specializuoti profiliai suteikia kitokį standumą, rimshot pojūtį ir membranos kontrolę.

Lankas yra konstrukcinė dalis, ne kosmetika: jis veikia korpuso kraštą, derinimo stabilumą ir tai, kaip energija pasiskirsto smūgio metu.

Tomų tvirtinimas

Nuo tvirtinimo tiesiai į korpusą industrija perėjo prie įvairių suspension sistemų, RIMS tipo laikiklių, Yamaha YESS, Tama Star-Cast ir kitų sprendimų.

Tikslas dažniausiai tas pats – laikyti būgną patikimai, kuo mažiau varžant korpuso vibraciją ir kuo patogiau reguliuojant padėtį.

Stovai ir reguliavimas

Ankstyvą hardware sudarė lengvi stovai, spaustuvai ir trap tables. XX a. viduryje išplito tvirtesnės tripod kojos, boom arms, geared ir gearless tilteriai, memory locks bei double-braced konstrukcijos.

Didėjant rock scenų garsumui ir komplektų dydžiui, stabilumas tapo beveik toks pat svarbus kaip svoris. XXI a. dalis gamintojų vėl grįžo prie lengvesnio flat-base/vintage tipo hardware.

Rogers Swiv-O-Matic

Joe Thompson sukurta Rogers Swiv-O-Matic šeima 1950–1960 m. buvo viena svarbiausių hardware inovacijų bangų. Ball-and-socket principas tomų ir lėkščių laikikliuose suteikė laisvesnį kampo pasirinkimą.

Rogers hardware naudojo net kitų markių būgnininkai. Tai puikus pavyzdys, kai hardware kompanijos reputaciją formuoja tiek pat, kiek jos korpusų garsas.

DW 5000 ir 9000

DW istorija prasidėjo kaip mokymo studija, bet hardware tapo jos verslo varikliu. Camco įrankių įsigijimas 1977 m. atvedė prie DW 5000 pedalo, o vėlesnės 9000 serijos konstrukcijos išplėtė reguliavimo ir pavaros koncepcijas.

Tai reta situacija, kai dabartinis premium būgnų gamintojas pirmiausia užaugo iš pedagogo studijos ir mechaninio produkto.

Dvigubas pedalas

Du bosiniai būgnai ilgą laiką buvo vienintelis kelias groti dviem kojomis atskiras beater partijas. Dvigubas pedalas leido tą funkciją perkelti į vieną bosinį būgną ir tapo ypač svarbus rock bei metal.

Chain, belt ir direct drive sistemos, skirtingi cam profiliai, longboard ir nepriklausomas nustatymas šiandien sudaro atskirą mechanikos pasaulį.

Rack sistemos

Dideli fusion, prog ir metal komplektai paskatino vamzdinių rack sistemų plitimą. Rack sumažina atskirų stovų kiekį ir leidžia tiksliai atkartoti sudėtingą setup.

Pearl, Gibraltar, Yamaha ir kiti gamintojai rack pavertė profesionalaus touring standartu tam tikrose nišose.

Ergonomika

Šiuolaikinis hardware dizainas vis labiau vertina ne vien stiprumą: pedalų aukštis, kulno plokštė, throne stabilumas, tomų padėtis ir greitas transportavimas tiesiogiai veikia grojimo techniką bei kūno apkrovą.

Ankstyvas įrašymas

Ankstyvos įrašymo technologijos sunkiai tvarkėsi su labai plačiu dinaminiu diapazonu. Būgnininkai naudojo šluoteles, fly swatters ir lengvesnius garsus, o kai kurie instrumentai įraše buvo ribojami.

Technologijai gerėjant, komplektas galėjo tapti pilnaverčiu įrašų objektu, o ne problema, kurią reikia slėpti už orkestro.

1960–1970: sausas garsas

Studijose išpopuliarėjo slopinimas, tea towels, storesnės ar dvigubos membranos, mažesnis sustain ir artimas mikrofonavimas. 1970-ųjų estetika dažnai visiškai priešinga šiuolaikiniam „open“ būgno idealui.

Toks garsas paveikė ir gaminius: atsirado membranų bei korpusų sprendimai, orientuoti į trumpesnį, kontroliuojamą toną.

Yamaha Recording Custom

YD9000/Recording Custom beržo korpusai tapo studijinės eros simboliu. Yamaha pati savo istorijoje pabrėžia focused, lengvai įrašomą garsą ir Steve Gadd indėlį į dydžių bei charakterio vystymą.

Tai vienas geriausių pavyzdžių, kai įrašų studijos reikalavimai tampa produkto tapatybe.

Žiūrėti: Steve Gadd – studio classics →

1980-ieji: gated reverb

Dideli tomai, concert toms, galingos room mikrofonų sistemos ir gated reverb sukūrė atpažįstamą 1980-ųjų būgnų estetiką. Phil Collins „In the Air Tonight“ tapo kultūriniu šio garso simboliu.

Žiūrėti: Phil Collins – In the Air Tonight →

1990–dabar

Grįžo natūralesnis kambario garsas, vintage būgnai, atviresnis derinimas, tačiau tuo pat metu paplito sample reinforcement, triggeriai ir DAW redagavimas.

Dabar vienas akustinis komplektas gali būti girdimas kaip natūralus instrumentas, kaip sample sluoksnis arba kaip hibridinė sistema – dažnai tame pačiame įraše.

Būgnas kaip studijos sistema

Mikrofonų skaičius, tuning, dampening, heads, room ir processing gali pakeisti būgnų garsą labiau nei vien korpuso mediena. Todėl instrumentų istoriją būtina pasakoti kartu su įrašymo istorija, o ne vien pagal katalogų modelius.

Syndrum ir Simmons

1970–1980 m. elektroniniai būgnai į pop muziką atnešė sintetinius percussion garsus. Simmons šešiakampiai padai tapo vienu ryškiausių 1980-ųjų vizualinių simbolių.

Ankstyvas elektroninis būgnas nesiekė tiksliai imituoti akustinio; dažnai jo vertė buvo būtent naujas, dirbtinis tembras.

Roland Alpha Drum

Roland 1985 m. α Drum buvo pirmasis kompanijos elektroninis komplektas. Jis naudojo skaitmeninę PCM bangų sintezę ir tapo vienu iš etapų, vedusių į vėlesnę V-Drums sistemą.

V-Drums 1997

1997 m. TD-10 V-Drums pristatė COSM modeliavimą ir mesh tipo padus mažajam bei tomams. Roland istorijoje mesh paviršius siejamas su bandymu sukurti tylesnį, bet akustiniam būgnui artimesnį atšokimą.

Vėliau atsirado V-Cymbals, sudėtingesni hi-hat jutikliai, daugiasluoksnės zonos ir vis realesnis dinamikos sekimas.

Triggeriai ir hibridas

Akustiniuose komplektuose triggeriai iš pradžių ypač paplito metal ir touring aplinkoje, kur reikėjo vienodo bosinio būgno atakos ar specifinių garsų. Vėliau sample pad, SPD tipo sistemos ir hibridiniai moduliai tapo pop, elektroninės ir teatro muzikos standartu.

DWe ir bevielė kryptis

DW DWe yra vienas naujausių bandymų ištirpdyti ribą tarp akustinio ir elektroninio komplekto: tikro būgno korpusai, elektroninis sensing ir kompiuterinė garso sistema projektuojami kaip viena platforma.

Kas liko nepakitę?

Nepaisant elektronikos, bazinė atlikėjo ergonomika tebėra atpažįstama: mažojo būgno zona, bosinio būgno pedalas, hi-hat kairėje, tomai ir lėkštės aplink atlikėją. Per maždaug šimtmetį instrumentas technologiškai pasikeitė milžiniškai, tačiau jo kūniška logika išliko stulbinamai stabili.

Ludwig Black Beauty

Black Beauty vardas Ludwig istorijoje siekia 1920-uosius ir metalinius dekoruotus korpusus. Modernioje rinkoje šis vardas pirmiausia siejamas su žalvariniu korpusu bei juodo nikelio apdaila.

Istorinė svarba slypi ir tęstinume: tai vienas iš retų vardų, jungiančių ankstyvą industrinę Amerikos būgnų gamybą su dabartine profesionalia studijų ir scenos rinka.

Ludwig Supraphonic

Aliumininio korpuso Supraphonic tapo vienu plačiausiai įrašytu XX a. mažojo būgno tipų. Jo konstrukcija gerokai skiriasi nuo žalvarinio Black Beauty, tačiau abu modeliai parodo, kaip viena kompanija galėjo išlaikyti kelias metalinio mažojo būgno tradicijas.

Supraphonic siejamas su daugybe rock ir pop įrašų; tokie instrumentai padėjo metaliniam mažajam būgnui tapti ne orkestro išimtimi, o studijos standartu.

Slingerland Radio King

Radio King mažieji būgnai išsiskyrė viengubu steam-bent klevo korpusu su reinforcement rings. 1930–1950 m. šis dizainas tapo Slingerland prestižo centru.

Gene Krupa reklama ir naudojimas pavertė Radio King vienu geriausiai atpažįstamų swing eros mažųjų būgnų.

Žiūrėti: Gene Krupa – Radio King era →

Rogers Dyna-Sonic

Dyna-Sonic sprendė seną problemą: kaip stipriai įtempti snare wires neprispaudžiant jų prie membranos tiek, kad ši užspringtų. Atskiras snare rail/cradle mechanizmas leido vielų išilginį tempimą kontroliuoti atskirai.

Tai vienas geriausių pavyzdžių, kai mažojo būgno istoriją keičia ne korpuso mediena, o mechanika.

Gretsch 4160 ir jazz tradicija

Gretsch metaliniai mažieji būgnai ir USA rinkinių estetika tapo dalimi platesnės „Great Gretsch Sound“ istorijos. Gretsch ypač stipriai susijęs su jazz klubų ir įrašų kultūra.

Modelio svarbą čia lemia ne vien konstrukcija, bet ir tai, kad gamintojo vardas dešimtmečius buvo girdimas šalia garsiausių jazz būgnininkų.

Tama Bell Brass / cast bronze

Tama 1980-ųjų Bell Brass tipo sunkūs lieto metalo mažieji būgnai vėliau tapo vienais geidžiamiausių studijinių ir kolekcinių instrumentų. Ši tradicija paveikė visą sunkių cast-bronze snare rinką.

Tokio korpuso masė ir gamybos kaina visiškai priešinga plonam metaliniam shell, todėl tai geras pavyzdys, kiek skirtingų konstrukcijų telpa po žodžiu „mažasis būgnas“.

Evans

Chick Evans vardas siejamas su ankstyvais sintetinės membranos eksperimentais ir „All Weather“ tradicija. Vėliau Evans tapo D’Addario šeimos dalimi ir išplėtė modernių viengubų, dvigubų, hydraulic bei specializuotų membranų pasirinkimą.

Evans istorija ypač svarbi todėl, kad sintetinės membranos revoliucija nebuvo vien Remo istorija – kelios kompanijos bandė spręsti tą pačią natūralios odos nestabilumo problemą.

Aquarian

Aquarian įkūrė būgnininkas ir pedagogas Roy Burns kartu su partneriais. Kompanija išsiskyrė savomis hoop ir coating technologijomis, Safe-T-Loc tipo sprendimais bei plačiu modernių membranų asortimentu.

Aquarian parodo vėlesnę industrijos fazę: inovacija vyksta jau brandžioje sintetinės membranos rinkoje, kur svarbios mažos konstrukcinės detalės ir nišiniai garso poreikiai.

Vienas sluoksnis, du sluoksniai, slopinimas

Vienguba plėvelė paprastai suteikia atviresnį atsaką; dviguba leidžia kitaip kontroliuoti virštonius ir patvarumą. Dot, oil/hydraulic, edge-control, vented ir kiti sprendimai keičia membranos vibracijos režimą.

Šios konstrukcijos XX a. antroje pusėje stipriai prisidėjo prie to, kad 1970-ųjų sausas studijinis tomas, 1980-ųjų didelis rock tomas ir šiuolaikinis atviras jazz tomas gali naudoti visiškai skirtingą head filosofiją.

Kas yra OEM?

OEM gamyboje viena įmonė fiziškai gamina produktą kitam prekės ženklui pagal jo specifikaciją ar bendrą projektą. Būgnų istorijoje tai ypač svarbu kalbant apie Japoniją, Taivaną, Didžiąją Britaniją ir vėlesnę Kinijos gamybą.

Todėl „pagaminta kompanijos X“ ir „pažymėta kompanijos X ženklu“ istoriniuose tyrimuose nėra visada tas pats teiginys.

Yamaha ir Sakae

Yamaha oficiali istorija nurodo, kad pirmieji Yamaha būgnai ir Air Seal sistema buvo sukurti pačios Yamaha gamyklose, o vėliau dalis gamybos perėjo OEM partneriams. Tai svarbus patikslinimas dažnai kartojamai interneto versijai apie Sakae.

Sakae ryšys vis tiek buvo ilgas ir reikšmingas, tačiau genealogiją reikia aprašyti etapais, ne vienu supaprastintu sakiniu.

Yamaha ir Premier

1987 m. Yamaha įsigijo Premier ir įrengė Air Seal linijas jų gamykloje. Yamaha dokumentai mini Recording Custom, Tour Custom ir Power V gamybos ryšius.

Tai puikus pavyzdys, kaip japoniška projektavimo/gamybos sistema ir sena britų gamykla susitiko vienoje industrinėje grandinėje.

Camco technologija po Camco

Camco vardas, įrankiai ir konstrukcijos po kompanijos silpnėjimo išsiskyrė skirtingais keliais. DW oficialiai dokumentuoja savo įsigytus Camco instrumentus, kurie tapo DW hardware pradžios pagrindu.

Tai parodo, kodėl gamintojų istoriją verta braižyti kaip genealogiją, panašiai kaip pedagogų: technologija gali išgyventi kompaniją ir tęstis kitu vardu.

Japonijos „stencil“ era

1960-ųjų eksportinėje rinkoje daugybė japoniškų rinkinių buvo parduodami po skirtingais platintojų vardais. Ši „stencil“ era ilgai buvo laikoma vien pigios gamybos laikotarpiu, tačiau ji padėjo Japonijos gamintojams išmokti masinės eksporto logistikos ir vėliau pereiti į profesionalią rinką.

Šiuolaikinė globali gamyba

Dabar vieno prekės ženklo kataloge gali būti JAV, Vokietijoje ar Japonijoje gaminamos premium linijos ir kitose Azijos šalyse gaminami vidutinės ar pradinės klasės modeliai.

Kilmės šalis savaime nėra kokybės matas; istoriškai svarbiau, kokia konstrukcija, kokybės kontrolė ir gamybos grandinė taikoma konkrečiai serijai.

Trap set, nebylusis kinas ir Smithsonian

Jeigu nori matyti, kaip muziejinė institucija aiškina modernaus komplekto susiformavimą, verta pradėti nuo Smithsonian. Čia dera New Orleans, teatras, double drumming, trap contraptions ir ankstyvo jazz kalba.

Nuorodos: Smithsonian: The Birth of the Drum Set · Smithsonian Folkways teaching unit · William T. Armstrong silent-film drum

Ludwig, Gretsch, Slingerland

Amerikietiškos klasikos branduolys. Šie trys vardai padeda suprasti, kodėl XX a. būgnų istorija taip glaudžiai susijusi su Čikaga, Niujorku, džiazu, big band era ir masine profesionalių komplektų gamyba.

Nuorodos: Ludwig / Wikipedia · Ludwig official · Ludwig factory tour
Gretsch / Wikipedia · Gretsch official history
Slingerland / Wikipedia · Slingerland by DW

Sonor, Premier ir Europos gamyba

Europoje svarbu sekti ne tik modelių pavadinimus, bet ir gamyklas, politinę geografiją, pokario perkėlimus ir skirtingas medienos tradicijas. Sonor čia yra didysis Vokietijos stulpas, o Premier – britiškos masinės gamybos ir rock eros simbolis.

Nuorodos: Sonor / Wikipedia · Sonor official history · Sonor factory tour
Premier / Wikipedia · Premier official · Trixon / Wikipedia

Tama, Yamaha, Pearl, Mapex

Japoniška ir vėliau platesnė Azijos gamyba iš esmės pakeitė rinką: nuo OEM ir „stencil“ eros iki pasaulinio premium lygio. Čia slypi ir daug įdomių factory-line istorijų, katalogų archyvų bei dokumentikų.

Nuorodos: Tama / Wikipedia · Tama catalog archive · Tama documentary
Yamaha / Wikipedia · Recording Custom story
Pearl / Wikipedia · Pearl history
Mapex / Wikipedia · Mapex / KHS

Remo, Evans, Aquarian

Jeigu nori suprasti, kodėl šiuolaikinis komplektas derinasi ir elgiasi kitaip nei ankstyvas calfskin instrumentas, būtina skaityti membranų istoriją. Čia svarbu ne vien modelių pavadinimai, bet ir Mylar komercializacija, coating technologijos ir ilgaamžiškumo klausimas.

Nuorodos: Remo history · Remo factory tour · Evans official · Aquarian history

Kur ieškoti vaizdų?

Stabiliausi atviri istoriniai vizualai dažniausiai gyvena muziejų kolekcijose, Wikimedia Commons ir senų katalogų archyvuose. Praktikoje geriausia derinti trumpą Wikipedia įvadą, oficialų gamintojo puslapį ir vieną vizualų archyvą ar turą.

Nuorodos: Wikimedia Commons: Drums · Wikimedia Commons: Drum kits · NAMM Oral History Library

Dee Dee Chandler

ankstyvas New Orleans pedalo ir trap-set kontekstas

Žiūrėti: Dee Dee Chandler →

Baby Dodds

ankstyvas drum-set garsas ir funkcija

Žiūrėti: Baby Dodds →

Gene Krupa

tomai ir būgnininko išėjimas į scenos priekį

Žiūrėti: Gene Krupa →

Ringo Starr

Ludwig ir Beatles bumas

Žiūrėti: Ringo Starr →

Steve Gadd

studijinis būgnų garsas

Žiūrėti: Steve Gadd →

Phil Collins

gated reverb era

Žiūrėti: Phil Collins →

Billy Cobham

fusion didelio komplekto estetika

Žiūrėti: Billy Cobham →

Neil Peart

didelio rock komplekto orkestravimas

Žiūrėti: Neil Peart →

Terry Bozzio

būgnų komplektas kaip chromatinė/perkusinė sistema

Žiūrėti: Terry Bozzio →

Muziejai ir ankstyvieji objektai

Materialūs šaltiniai padeda atskirti tikrą instrumentų istoriją nuo vėlesnių legendų.

Šaltiniai: The Met drum · Smithsonian Duplex snare

Trap set ir New Orleans

Smithsonian medžiaga yra vienas geriausių atvirai prieinamų šaltinių apie double drumming, trap set, Dee Dee Chandler ir ankstyvą komplekto formavimąsi.

Šaltiniai: Smithsonian teaching module · Birth of the Drum Set

Gamintojų archyvai

Gamintojų istorijas geriausia tikrinti katalogais, oficialiais archyvais ir to meto reklama, o ne vien šiuolaikiniais retrospektyviais pasakojimais.

Šaltiniai: Ludwig · Tama catalogs · DW history · Yamaha historical PDF

Membranos ir elektronika

Šių dviejų technologinių revoliucijų istorijos gerai dokumentuotos pačių gamintojų techniniuose ir istoriniuose puslapiuose.

Šaltiniai: Remo history · Roland V-Drums

Akustinis

Mediniai ar metaliniai korpusai, sintetinės membranos, mechaninis hardware ir bronzinės lėkštės tebėra pagrindinė profesionalaus komplekto forma.

Elektroninis

Mesh pad, jutikliai ir moduliai leido būgnų ergonomiką perkelti į tylesnį bei praktiškai neribotos garsų bibliotekos instrumentą.

Hibridinis

Akustinis garsas, triggeriai, sample pad ir programinė įranga šiandien gali būti viena sistema. Instrumento istorija nesibaigė – ji tiesiog persikėlė ir į elektroniką.