Projektai, užstrigę pakeliui

Mokiniai man dažnai užduoda panašius klausimus:
Kaip susirasti žmonių grupei, nuo ko pradėti, koks iš tikrųjų yra kelias į sceną.

Dažnai atrodo, kad viskas turėtų vykti greitai – susiburi, parašai kelis kūrinius, ir jau groji koncertus ar įrašinėji. Bet realybė yra kitokia.

Kelias užtrunka.

Per laiką buvo nemažai projektų, kurie taip ir nepasiekė nei scenos, nei įrašų stadijos, nors kūrybos juose netrūko. Tai buvo grupės, su kuriomis rašėme muziką, repetavome, ieškojome krypties – bet dėl gyvenimo aplinkybių viskas sustodavo.

Žmonės išvažiuoja, keičia miestus, prioritetus ar tiesiog pereina į kitus projektus.

Ir tai yra visiškai normalu.

Šis puslapis yra apie tuos projektus – apie dalį kelio, kuri dažnai lieka nematoma. Apie bandymus, kurie neišaugo į „tikras“ grupes, bet vis tiek buvo svarbūs.

Kiekvienas muzikantas, kiekvienas būgnininkas praeina šitą etapą. Grupės, kurios neišgyvena, dažnai tampa mokymosi platforma – vieta, kur formuojasi skonis, supratimas ir patirtis.

Be jų nebūtų ir vėlesnių, stipresnių projektų.

Adders in the Orchard

„Adders in the Orchard“ – sludge / post metal projektas su ypatingai talentingu Jamie Smith. Spėjome parašyti pilno albumo vertės medžiagą, tačiau ji taip ir nebuvo normaliai įrašyta.

Projektas sustojo COVID pradžioje, kai pasikeitė gyvenimo aplinkybės ir mūsų lokacijos. Deja, prie jo taip ir nebegrįžome, nes nemokėjome dirbti per atstumą.

Thicc Chungus

„Thicc Chungus“ buvo metalcore įkvėptas projektas su Simonu ir kitais muzikantais. Parašėme nemažai medžiagos kurios būtų užtekę pilnam albumui, repetavome, formavosi aiški kryptis, tačiau dėl visų dalyvių gyvenimo aplinkybių projektas sustojo.

Simonas vėliau persikėlė į Lenkiją ir ten pradėjo naują grupę „Demolition Zero“, kurios tikrai verta pasiklausyti.

Peloton

„Peloton“ buvo prog / math rock eksperimentas su gitaros virtuozu Stas Kulesh iš Naujosios Zelandijos. Kartu sukūrėme EP vertės medžiagą, tačiau po to jis turėjo išvykti iš Edinburgo atgal į kitą salą.

Įrašyti visko taip ir nepavyko, todėl projektas liko tik repeticijų ir demo stadijoje.

Per šį laiką taip pat buvo ir daugybė jamų – open mic vietose, su skirtingais gitaristais, dainų autoriais, atsitiktiniais žmonėmis kuriuos rasdavau forumuose arba FB grupėse.

Didelė dalis jų taip ir nevirto projektais ar grupėmis. Kartais nesutapo kryptis, kartais – žmonės, kartais tiesiog nebuvo tęstinumo.

Bet tai buvo ne mažiau svarbi patirtis.

Pradėti groti su kitais kuo anksčiau yra vienas geriausių būdų tobulėti. Per tai atsiranda ne tik įgūdžiai, bet ir supratimas, kaip veikia muzika tarp žmonių.

Todėl jei kyla klausimas „nuo ko pradėti“ – pradėti reikia nuo grojimo su kitais.