Būgnoteka · elektroniniai būgnai · padai · moduliai · hibridas
ELEKTRONINIAI BŪGNAI: ISTORIJA, JUTIKLIAI, PADAI IR MODULIAI
Nuo 1970-ųjų smūgiu valdomų sintezatorių, Moog 1130, Syndrum ir Simmons iki tinklinių membranų, TCS, optinio hi-hat sekimo, skaitmeninių padų, daugiasluoksnių garso bibliotekų, belaidžių DWe ir akustinį būgną analizuojančios Sensory Percussion sistemos.
Elektroninių būgnų istorija nėra viena tiesi technologijų seka. Joje persidengia trys atskiros problemos: kaip užfiksuoti smūgį, kaip sukurti patikimą mušamąjį paviršių ir kaip iš atlikėjo gesto suformuoti įtikinamą garsą.
Navigacija
ŠIO PUSLAPIO TURINYS
Istorija čia atskirta nuo technikos. Gamintojų skyriuose aiškinama, kas ir kada atsirado; vėlesniuose skyriuose – kaip tie sprendimai veikia fiziškai ir elektroniškai. Laiko juosta palikta trumpa, kad netaptų antru viso puslapio perpasakojimu.
01 · PRIEŠ PILNĄ ELEKTRONINĮ KOMPLEKTĄ
NUO VALDYMO ĮTAMPOS IKI LAZDELĖMIS GROJAMO SINTEZATORIAUS
Elektroninis būgnas neatsirado kaip tylus akustinio komplekto pakaitalas. Pirmasis kelias buvo priešingas: būgnininkas smūgiu valdė sintezatorių ir gavo garsus, kurių akustinis instrumentas apskritai negalėjo sukurti. Dar 1960-ųjų pabaigoje prie mušamų paviršių buvo tvirtinami keitikliai, o jų impulsai per envelope follower grandines virsdavo valdymo įtampa arba trigerio impulsu moduliniam sintezatoriui.
1973 · Moog 1130 Percussion Controller
Moog 1130 buvo komercinis mušamasis valdiklis, sukonstruotas kaip nedidelis būgnas su plastikine membrana ir smūgį elektriniu signalu paverčiančiu keitikliu. Bob Moog Foundation archyve išlikęs 1973 m. mechaninis brėžinys aiškiai nurodo funkciją: fizinis membranos smūgis paverčiamas valdymo įtampa, kuria galima valdyti bet kurį Moog modulinio sintezatoriaus nuo įtampos priklausomą parametrą. Tuo metu tai nebuvo „būgnų modulis“ šiuolaikine prasme – padas veikė kaip alternatyvus sintezatoriaus valdiklis.
1975 · PAiA, programuojamas ritmas ir savarankiška elektroninė dėžė
PAiA Programmable Drum Set buvo kitokios genealogijos instrumentas. 1975 m. komplektu parduodama sistema turėjo savo analoginius balsus ir programuojamą ritmą. Ji artimesnė ritmo mašinų istorijai negu lazdelėmis grojamam e-kit, bet svarbi dėl vienos priežasties: mušamųjų garsų generavimas, valdymas ir ritminė atmintis jau gyveno viename specializuotame elektroniniame įrenginyje. Vėlesni moduliai perėmė dalį šios autonomiškos architektūros, nors grojimo sąsaja vystėsi kita kryptimi.
1975–1977 · Joe Pollard, Mark Barton ir Syndrum
Joe Pollard, anksčiau grojęs su The Beach Boys ir The Grass Roots, ieškojo būdo, kaip būgnams konkuruoti su vis galingesniu sceniniu stiprinimu. Kartu su elektronikos inžinieriumi Marku Bartonu 1975 m. pradėtas projektas virto Pollard Industries Syndrum. Bartono atsiminimuose vienas kertinių bandymų buvo laisvai įtempto mažo tomo tono kritimas po smūgio; šis akustinis gestas tapo elektroninės tono aukščio slinkimo kreivės atspirties tašku.
Syndrum garsas nebandė slėpti elektroninės prigimties. Osciliatorius, triukšmas, filtro ir gaubtinės valdymas leido susikurti ryškų, po smūgio slystantį toną. Tokia logika paaiškina, kodėl elektroniniai būgnai 1970-aisiais pirmiausia buvo spalva šalia akustinio komplekto, o ne jo pakaitalas.
Synare ir viename korpuse sutalpintas analoginis mušamasis sintezatorius
Star Instruments Synare 3 suspaudė visą grandinę į vieną apskritą instrumentą: mušamas paviršius, osciliatoriai, triukšmo šaltinis, filtras, rezonansas, tono slinkimas ir nykimas buvo valdomi tiesiai nuo korpuso. Instrumentas gerai parodo kitą 1970-ųjų šaką – elektroninį mušamąjį, kuris nėra nei pilnas būgnų komplektas, nei ritmų mašina.
Terminologija
Ką čia laikyti „pirmu“?
Vieno nepriekaištingo atsakymo nėra. Moog 1130 buvo komerciškai parduodamas mušamasis sintezatoriaus valdiklis. PAiA buvo savarankiška programuojama elektroninė mušamųjų sistema. Syndrum buvo lazdelėmis grojamas analoginis mušamasis sintezatorius. Simmons vėliau suformavo pilno elektroninio būgnų komplekto archetipą. Skirtingi „pirmumo“ teiginiai dažnai kalba apie skirtingas kategorijas, todėl juos reikia skaityti kartu su apibrėžimu, o ne kaip vieną kilmės mitą.
02 · SIMMONS
ANALOGINIS BALSAS, EPROM, MIDI, SDX IR HIBRIDAS: 1978–1990
Simmons istorijoje beveik kiekviena karta keitė ne vien garsyną, bet ir patį elektroninio būgno apibrėžimą. Dave Simmons 1970-ųjų pabaigoje dirbo su Musicaid elektronika; 1978 m. SDS3 turėjo keturis kanalus ir papildomą triukšmo generatorių, o apvalūs mediniai padai dar naudojo tikras 8 colių membranas. Vėlesnė šešiakampė estetika todėl nėra pradinis taškas – ji yra vienas iš kelių radikalių posūkių.
1981 · SDS-V: pilnas komplektas tampa atskiru instrumentu
1981 m. komerciškai išleistas SDS-V (rašomas ir SDS5) sujungė atskirus analoginius balsus, stovo modulį ir šešiakampius padus į vientisą sistemą. Simmons pats jį vadina pirmuoju visiškai elektroniniu būgnų komplektu; šį teiginį verta palikti kaip gamintojo formuluotę, nes ankstesni elektroniniai mušamieji ir vienetiniai komplektai jau egzistavo. Istorinė SDS-V reikšmė ir be „pirmumo“ milžiniška: jis suformavo pilno elektroninio komplekto vaizdą, sceninę laikyseną ir atpažįstamą analoginį garsą.
Ankstyvieji SDS-V moduliai nenaudojo įrašytų akustinių smūgių. Bosinio būgno ir tomų balsai rėmėsi analogine sinteze; mažojo būgno balsas derino osciliatorių ir triukšmą. Dėl to dinamika keitė ne vien garsumą – smūgio impulsas galėjo veikti tono kreivę ir kitas grandinės dalis. Elektroninis garsas tiesiogiai „kvėpavo“ nuo smūgio elektrinės amplitudės.
1983 · SDS7: EPROM garso mėginiai šalia analoginių balsų
SDS7 buvo modulinis stovo įrenginys, kurio kanalai galėjo naudoti skaitmeninius EPROM atmintyje laikomus garso mėginius, tačiau analoginiai filtrai ir sintezės elementai išliko. Sistema galėjo būti plečiama iki dvylikos modulių. Tuo pačiu keitėsi ir fizinė sąsaja: kieti guminiai paviršiai pakeitė ankstesnes membranas. 1983 m. SDS8 pasiūlė pigesnį vien analoginį kelią.
1984–1985 · SDS1, SDS200/400/800 ir SDS9
SDS1 sutalpino EPROM skaitytuvą į vieną padą: būgnininkas galėjo į akustinį komplektą įdėti pavienį skaitmeninį balsą be viso stovo modulio. SDS200, SDS400 ir SDS800 buvo orientuoti į akustinių būgnų papildymą elektroniniais balsais. 1985 m. SDS9 hibridinėje architektūroje bosinis, mažasis ir lanko balsai naudojo keičiamus EPROM, o tomai liko analoginiai; Simmons jį nurodo kaip pirmą savo komplektą su integruotu MIDI.
1987 · SDX: pozicija, sluoksniai ir integruotas garso mėginių įrašymas ir atkūrimas
SDX yra viena svarbiausių, bet komerciškai mažiausiai paplitusių 1980-ųjų sistemų. Simmons dokumentuose minima 16 bitų garso mėginių įrašymas ir atkūrimas, integruotas redagavimas, kietasis diskas, 9 colių CRT ekranas, 16 atkūrimo kanalų, sekvenceris ir FSR pagrindu veikiantys padai, galintys skirti smūgio vietą. „Zone intelligence“ ir „pad layering“ reiškė, kad vienas paviršius galėjo keisti garsą priklausomai nuo to, kur ir kaip stipriai smogta. Pagaminta maždaug 250 sistemų – technologinė ambicija gerokai pranoko rinkos mastą.
1989–1990 · Trixer, ADT ir akustinio komplekto hibridizacija
Simmons pabaigos laikotarpis ypač svarbus hibridiniams būgnams. Trixer jungė audio, trigerio ir MIDI funkcijas, kad akustinis komplektas galėtų paleisti elektroninius garsus. ADT priėmė mikrofono, linijinį arba trigerio signalą ir vertė jį į švaresnį MIDI, kartu slopindamas persidavimą tarp būgnų. Drum Huggers buvo ant akustinių būgnų tvirtinami jutikliai. Šios idėjos neišnyko – jos persikėlė į vėlesnius clip-on trigerius ir modernų hibridinį scenos komplektą.
03 · ROLAND
ALPHA DRUM, OCTAPAD, V-DRUMS IR SKAITMENINIŲ PADŲ ARCHITEKTŪRA
Roland į pilno elektroninio komplekto rinką atėjo 1985 m. su α Drum (Alpha Drum), tačiau ilgalaikį poveikį nulėmė ne vien šis rinkinys. Tais pačiais metais PAD-8 Octapad įtvirtino kitą formatą: aštuoni mušami paviršiai viename korpuse, siunčiantys MIDI į išorinį garso šaltinį. Nuo čia Roland istorija išsišakoja į dvi linijas – pilnus komplektus ir atskirus elektroninės perkusijos valdiklius.
1997 · TD-10, COSM ir tinklinė membrana
V-Drums lūžis įvyko 1997 m. TD-10. Kiyoshi Yoshino pasakojime fizinio paviršiaus sprendimą įkvėpė vaikiškas tramplynas: tinklas buvo tylus, tamprus ir patvarus. Prototipuose panaudoti du smulkaus poliesterio tinklo sluoksniai, pasukti maždaug 45° kampu vienas kito atžvilgiu. 1996 m. Roland pradėjo bendradarbiauti su Remo dėl gamybos. Gamintojas TD-10 pristato kaip pirmą V-Drums sistemą ir teigia, kad mažajam būgnui bei tomams tai buvo pirmieji komercinio elektroninių būgnų komplekto padai su tinklinėmis membranomis.
TD-10 garso dalis rėmėsi COSM modeliavimu. Vietoje vien klausimo „kurį semplą paleisti?“ modulis leido keisti būgno tipą, korpuso medžiagą ir gylį, membranos derinimą, mikrofono tipą bei padėtį. Roland dokumentacija taip pat nurodo smūgio vietos aptikimą. V-Drums nuo pat pradžių buvo kuriami kaip viena sistema: paviršius, jutiklis ir garso variklis tarpusavyje derinami, o ne pasirenkami visiškai nepriklausomai.
1998–2004 · bosinis padas, V-Cymbal ir dviejų dalių hi-hat
1998 m. KD-120 perkėlė tinklinę membraną į bosinio būgno padą. 2001 m. V-Cymbal linija sprendė kitą mechaninę problemą: lėkštė turi ne tik reaguoti į smūgį, bet ir svyruoti, turėti krašto bei lanko zonas, leisti ją užgniaužti ranka. CY-14C ir CY-15R turėjo atskirus krašto bei lanko jutiklius. 2004 m. VH-12 priartino hi-hat prie tikro stovo mechanikos – atskiras viršutinis ir apatinis „plaukiojantis“ diskas reagavo į pedalo judesį.
2012–2016 · SuperNATURAL, Prismatic ir skaitmeninis padas
TD-30 2012 m. į V-Drums įtraukė SuperNATURAL ir Behavior Modeling. TD-50 2016 m. pristatė Prismatic Sound Modeling ir USB prijungiamus skaitmeninius mažojo būgno bei ride padus. Čia pasikeitė pati jungtis: analoginis TRS kabelis nebegabeno tik kelių jutiklių įtampos; skaitmeninis padas pats apdorojo didesnį jutiklių kiekį ir perdavė moduliui gerokai turtingesnį atlikimo duomenų rinkinį.
2021 → · skaitmeninis hi-hat ir dabartinė V-Drums karta
VH-14D perkėlė skaitmeninę kelių jutiklių architektūrą į hi-hat – būtent tą komplekto dalį, kurioje rankos smūgis, pedalo aukštis, uždarymo greitis, chick, splash ir rankinis nutildymas turi vykti vienu metu. Naujesnė V-Drums 7 karta su V71 moduliu išplėtė ir garso architektūrą: greta Roland modeliavimo atsirado nauja daugiasluoksnė biblioteka, DW Soundworks ir Roland Cloud integracija.
04 · YAMAHA
NUO 1986 M. ELEKTRONINĖS PERKUSIJOS IKI DTX IR TCS
Yamaha elektroninių būgnų istorija ilgesnė už DTX vardą. Kompanijos 50-mečio chronologijoje 1986 m. pažymėtas pirmasis Yamaha Electronic Percussion System komplektas, o muziejinėje Innovation Road kolekcijoje DTX2 datuojamas 1996 m. ir nurodomas kaip pirmasis DTX personal electronic drum serijos modelis. 1990-ųjų DTX sistemos dar rėmėsi tradicine guminių padų logika; vėlesnis lūžis įvyko ne modulyje, o po lazdele.
2010 · Textured Cellular Silicone (TCS)
DTX900 serijoje pristatytas DTX-PAD su Textured Cellular Silicone paviršiumi pasirinko kitą kelią nei tinklinė membrana. Putinto silikono struktūroje yra daugybė mažų oro ertmių; medžiagos tankis ir forma parenkami taip, kad mažojo būgno ir tomų padai turėtų skirtingą pasipriešinimą bei atšokimą. Yamaha taip pat naudojo plaukiojančią („floating“) konstrukciją: mušamasis paviršius izoliuojamas nuo apatinio korpuso, kad pašalinė vibracija mažiau grįžtų į jutiklius. DTX900 su šiais padais 2010 m. Winter NAMM gavo „Best in Show“ apdovanojimą, o 2011 m. TCS nusileido į DTX500 ir DTX700 sistemas.
DTX-PRO ir DTX-PROX: nuo „daug garsų“ prie gyvo komplekto miksavimo
Naujesni DTX-PRO ir DTX-PROX moduliai akcentuoja realiose studijose įrašytus Yamaha būgnus ir „Kit Modifier“ valdymą: ambience, compression ir effect parametrai keičiami fiziniais valdikliais. Tai kita vartotojo sąsajos filosofija negu gilus meniu medis – scenos ar repeticijos metu būgnininkas greitai keičia bendrą komplekto erdvę ir dinamikos apdorojimą. DTX10 turi atskirus išėjimus ir USB audio, todėl modulis gali veikti ir kaip įrašymo sistemos dalis.
Hit-point detection ir trijų zonų lėkštės
DTX8/10 mažojo būgno padų jutikliai fiksuoja smūgio vietą, o DTX10 ride taip pat turi hit-point detection. Yamaha lėkštėse seniai naudojama trijų zonų logika, kur vienas fizinis diskas skiria lanką, kraštą ir varpelį. Ši architektūra nėra „skaitmeninė“ Roland prasme – ji remiasi analoginiais jutiklių signalais ir modulio interpretacija – tačiau muzikine prasme sprendžia tą pačią problemą: viena lėkštė turi išlaikyti kelias aiškiai skirtingas artikuliacijas.
Bosinio būgno mechanika
Bosinio būgno padas turi spręsti ne tik smūgio registraciją. Pedalo beaterio judesys ir spyruoklės grįžimas sukuria dideles mechanines apkrovas, o dvigubas pedalas dar reikalauja pakankamai plataus ir tolygaus aktyvaus ploto. Yamaha KP serijoje tam naudojamas atskiras smūgio paviršius ir masyvi atrama; naujesnis KP128 jau naudoja tinklinę membraną bei daugiasluoksnį amortizuojantį vidų.
05 · EUROPOS LINIJOS
DDRUM / CLAVIA, DYNACORD IR 2BOX
1980-ųjų Europos elektronika turėjo savų linijų, kurios dažnai pranyksta tarp Simmons ir Roland istorijų. Švedų Clavia/ddrum pasirinko skaitmeninį garsą ir tikras membranas; vokiečių Dynacord statė ištisas skaitmeniniais garso mėginiais paremtas mušamųjų sistemas su keičiama atmintimi, sekvenceriais ir vėliau galingu ADD-one; 2box po kelių dešimtmečių grįžo prie atviros padų bei garsų architektūros.
1983–1984 · Clavia Digital Percussion Plate ir ddrum
Hans Nordelius ir Mikael Carlsson 1983 m. Stokholmo priemiestyje pradėjo Clavia Digital Musical Instruments. Kompanijos istorijoje Digital Percussion Plate 1 vadinamas pirmuoju skaitmeniniu būgnu, leidusiu dinamiškai groti įrašytais garsais; tai gamintojo teiginys, bet jo techninė kryptis aiški – dinamika buvo siejama su skaitmeninių garso mėginių atkūrimu, o ne vien analoginio osciliatoriaus amplitude. 1984 m. patobulintas Plate 1 jau žymėtas ddrum vardu ir galėjo naudoti keturis EPROM garsus.
ddrum fiziškai nesekė vien kietos gumos mada. Ankstyvos sistemos naudojo tikras būgnų membranas ir atskirą lanko jutiklį mažajam būgnui. Šis sprendimas iš anksto suformulavo vėlesnį akustinio būgno pojūčio tikslą: elektronika neturėtų priversti rankos mokytis visiškai kitos mechanikos. 2005 m. Clavia pardavė ddrum prekės ženklą ir susitelkė į Nord, todėl elektroninės ddrum genealogijos nereikėtų painioti su dabartiniu akustinių būgnų katalogu.
1984–1986 · Dynacord Percuter ir ADD-one
Dynacord Percuter įdomus tuo, kad skaitmeninį garso mėginį traktavo kaip keičiamą „balsą“. 1984 m. apžvalgose aštuonių kanalų sistema minima su maždaug penkiasdešimties keičiamų garso mėginių modulių biblioteka; ją buvo galima valdyti padais, ant akustinių būgnų uždėtais mikrofonais arba Big Brain sekvenceriu. Percuter S patobulino padų izoliaciją: vidinė mušama dalis buvo pakabinta lanksčia gumine „sijonėlio“ konstrukcija, kad smūgis mažiau persiduotų kaimyniniams paviršiams.
ADD-one perėjo į gerokai ambicingesnį lygį. 1986 m. periodinėje spaudoje jis aprašomas kaip aštuonių kanalų skaitmeninių garso mėginių būgnų modulis, kurtas kartu su JAV dirbusiu sintezatorių dizaineriu Marcusu Ryle. Standartinė atmintis siekė 1 MB ir galėjo būti plečiama; atskiras ADD-drive leido tvarkyti duomenis diskuose. Ši sistema priklauso tai pačiai epochai kaip Simmons SDX, kai elektroninis būgnų modulis trumpam priartėjo prie specializuoto kompiuterio.
2010 → · 2box DrumIt ir atviresnė ekosistema
Pirmasis DrumIt Five rinkoje pasirodė 2010 m. 2box filosofija sąmoningai skyrėsi nuo uždarų „padai + modulis“ paketų. DrumIt Five MKII gamintojas vadina pirmuoju moduliu su Open Sound Architecture ir Universal Trigger Interface. Praktinė šių terminų prasmė konkreti: modulis priima daugelio pagrindinių gamintojų pjezo ir kontaktinių jungiklių tipo padus, o vartotojas gali kurti savo daugiasluoksnius garsus kompiuterio redaktoriumi ir įkelti juos į SD kortelę.
Gamintojo dokumentacijoje nurodoma 32 GB garso atmintis, 15 universalių trigerių įėjimų ir trijų zonų mažojo būgno bei lėkščių palaikymas. Kai kurie gamykliniai garsai turi iki 128 sluoksnių. 2box reikšmė ne „daugiausia gigabaitų“, o nuostata, kad elektroninių būgnų modulis gali būti keičiamas, papildomas ir derinamas su įvairiais fiziniais komponentais.
06 · KITI DIDELI GAMINTOJAI
TAMA, ALESIS, PEARL IR KORG: KETURI SKIRTINGI KELIAI
TAMA · Techstar ir Techstar II
TAMA 1984 m. Techstar savo 50-mečio istorijoje vadina pirmuoju kompanijos elektroniniu būgnu. Jo konstrukcija įdomi tuo, kad tomų ir mažojo būgno mušamasis paviršius naudojo tokias pačias įtempiamas membranas kaip akustiniai būgnai, todėl atšokimą buvo galima keisti įtempimu. Mažasis būgnas turėjo atskirą trigger bar rimshot artikuliacijai. Tai ankstyvas bandymas elektronikoje palikti pažįstamą būgno mechaniką dar iki tinklinių membranų eros.
Techstar II 1985 m. šešiakampę formą pakeitė kompaktiškais kvadratiniais 10 colių padais ir gavo specialų aliuminio stovą, paremtą nauja Power Tower System logika. TAMA pati šią erą apibūdina kaip eksperimentinę: elektroninis būgnas dar buvo skirtas išplėsti akustinį komplektą bei techno estetiką, o ne pirmiausia tyliai praktikai namuose.
Alesis · nuo DM modulių iki Strata
Alesis šaknys yra studijinėje skaitmeninėje technikoje ir ritmo mašinų rinkoje, o elektroninių padų srityje kompanija ilgą laiką buvo svarbi dėl praktiškų stovo modulių. D4 ir ypač DM5 tapo dažnais akustinių trigerių, paprastų elektroninį komplektą ir studijinių MIDI sistemų centrais. Čia didžiausias indėlis buvo ne naujas mušamas paviršius, o prieinamas daugiaįėjimis modulis su didele garso biblioteka ir standartiniais analoginiais trigerių įėjimais.
2011 m. DM10 pažymėjo modernesnės pilno komplekto architektūros etapą. Strike Pro 2017 m. išplėtė Alesis į didesnius akustinį komplektą primenančius korpusus. 2018 m. Nitro Mesh nuleido tinklines membranas į masinį biudžetinį segmentą – ne išrado technologiją, bet pakeitė vartotojo lūkestį, kad net pigus komplektas nebūtinai turi būti kietos gumos. 2023 m. Strata Prime perėjo į naują aukštesnės klasės platformą.
Pearl · DRX, Mimic Pro ir e/MERGE
Pearl elektroninių būgnų istorija nėra nuosekli viena linija. 1980-aisiais kompanija turėjo DRX / Drum-X sistemas. Vėliau ePRO Live ir REDbox bandė sujungti tikrus korpusus bei elektroninį modulį. 2017 m. Mimic Pro pasirinko visai kitą centrą – didelę Steven Slate Drums 5 garso mėginių biblioteką aparatiniame modulyje. Pearl nurodo 24 bitų daugiakanalius garsus su atskirai įrašytais artimaisiais, viršutiniais ir kambario mikrofonais, 120 GB SSD, 16 trigerių įėjimų ir iki 16 analoginių išėjimų.
e/MERGE atsirado po penkerių metų Pearl ir Korg bendro darbo. Sistemos trys pagrindai – Korg Wave Trigger Technology, Pearl PUREtouch padai ir 16 GB modulis. WTT apdoroja smūgio signalą lygiagrečiai su aukštos raiškos garso mėginiais; PUREtouch padas sudarytas iš šešių skirtingų medžiagų sluoksnių. Tradicinis komplektas turi 14 colių mažąjį būgną, 18 colių ride ir 14 colių hi-hat, o Hybrid versijoje bosinis būgnas yra 18 colių akustinis korpusas su vidiniu trigeriu.
Korg · Wavedrum: ne elektroninio komplekto imitacija, o atskiras instrumentas
Originalus Wavedrum pasirodė 1994 m., o 2009 m. Korg atgaivino koncepciją. Jo veikimas skiriasi nuo įprasto „smūgis → MIDI tipo įvykis → garso mėginys“ kelio. Galvos ir lanko signalus fiksuoja keitikliai, papildomas slėgio jutiklis seka rankos spaudimą, o DSP algoritmai ir PCM garsai reaguoja į šį fizinį signalą. Dėl to tembras priklauso ne vien nuo smūgio stiprumo – spaudimas, slopinimas ir smūgio pobūdis tampa tiesiogine sintezės dalimi.
07 · NAUJOS KRYPTYS
AKUSTINIO KOMPLEKTO FORMA, OPTIKA, METALINĖS LĖKŠTĖS, BELAIDIS RYŠYS IR A2E
Nuo 2010-ųjų rinka išsiplėtė į kelias kryptis, kurios anksčiau buvo nišinės: pilno dydžio mediniai korpusai, kelių jutiklių padai, optinis hi-hat, labai tankios garso bibliotekos, metalinės mažo garsumo lėkštės su elektronika, belaidžiai trigeriai ir akustinio smūgio klasifikavimas programine įranga. Šiame laikotarpyje mažesni gamintojai dažnai ne „išrado e-drums“, o išsprendė vieną siaurą problemą geriau už rinkos standartą.
ATV · akustinis siluetas kaip savaiminė vertė
ATV aDrums priklauso ankstyvai dabartinio aukštos klasės akustinio komplekto formos segmento bangai. Pilno dydžio mediniai korpusai, atskiri stovai ir didelės elektroninės lėkštės pakeitė vartotojo lūkestį, kad elektroninis komplektas gali užimti ir vizualiai, ir biomechaniškai beveik tą pačią erdvę kaip akustinis komplektas. ATV indėlį prasmingiau vertinti per ergonomikos ir dizaino kryptį, o ne per vieną „pirmą“ elektronikos išradimą.
EFNOTE · optinis hi-hat ir daug jutiklių viename būgne
EFNOTE Tru-Motion hi-hat naudoja kelių optinių jutiklių sistemą, kuri seka viršutinio ir apatinio disko judėjimą; gamintojas tai pristato kaip pirmą 3D judesį fiksuojantį kelių optinių jutiklių hi-hat sprendimą. Kituose paduose EFNOTE renkasi daugelio jutiklių geometriją: 12 colių mažajam būgnui nurodomi septyni, 14 colių – devyni jutikliai, tomams – šeši. Tikslas ne vien daugiau „zonų“, o tolygesnis jautrumas ir mažesnis pernelyg jautrus centrinis taškas.
GEWA · G9/G5/G3 ir tanki garso mėginių architektūra
GEWA Digital Drums garsynas kuriamas Europoje ir įrašomas profesionaliose erdvėse, tarp jų Funkhaus Berlin. G3/G5/G9 dokumentacijoje mažajam būgnui nurodoma iki 1000 individualių garso mėginių ir penki kaitaliojami variantai (round-robin) viename sluoksnyje; atskiri kambario mikrofonai maišomi „Ambient“ valdikliu. Tai kraštutinis tankios garso mėginių bibliotekos kelias – niuansas gaunamas ne vien modeliuojant fizinį būgną, o didinant realiai įrašytų smūgių tankį.
Zildjian · Gen16 → L80 → E-FAMILY
Zildjian elektroninių lėkščių genealogija nėra guminių padų kopija. Gen16 naudojo perforuotą mažo garsumo metalinę lėkštę, kurios realų toną fiksavo kontaktinis kondensatorinis mikrofonas; vėliau signalas buvo formuojamas elektronika. Zildjian aiškiai nurodo, kad Gen16 nenaudojo paleidžiamų garso mėginių. Šios perforuoto metalo konstrukcijos išsivystė į L80, o dabartinė E-FAMILY / ALCHEM-E grįžta prie trigerių – tik ant tikro metalo paviršiaus ir su E-VAULT garso mėginių biblioteka.
DW DWe · bevielis, konvertuojamas akustinis-elektroninis komplektas
DWe naudoja JAV gaminamus DW klevo korpusus, kuriuos galima perrengti tinklinėmis elektroninėmis arba Mylar akustinėmis membranomis. DrumLink yra patentuotas 2,4 GHz protokolas, skirtas nedideliems atlikimo duomenų paketams; hub gali priimti iki 30 belaidžių įėjimų ir konvertuoti juos į MIDI, perduodamą DW Soundworks ar kitam MIDI įrenginiui. DW nurodo JAV patentą Nr. 12,033,604 belaidžiam protokolui ir 11,922,907 elektroninių lėkščių sistemai.
Sunhouse Sensory Percussion · akustinio smūgio klasifikavimas
Sensory Percussion keičia patį „trigerio“ apibrėžimą. Ant akustinio būgno pritvirtintas jutiklis ir programinė įranga mokosi konkretaus instrumento smūgio parašo, todėl vienu sensoriumi galima atskirti daug fizinių vietų bei artikuliacijų, o ne tik „membrana / lankas“. Hit Detection 2.0 buvo išplėstas iki dešimties valdomų zonų vienam būgnui. 2026 m. sistema papildyta mažo garso lėkščių ir hi-hat sensoriais; hi-hat programinė dalis skiria nuolatinę atidarymo padėtį, smūgio zonas, chick ir splash.
Custom / A2E scena · Pintech, Jobeky ir drum-tec
Nepriklausoma individualių konstrukcijų scena padėjo acoustic-to-electronic (A2E) konversijoms tapti normaliu darbo metodu. Pintech ilgai gamino atskirus tinklinių membranų padus, lėkštes ir trigerių komponentus. Jobeky įkūrėjas Colin Ackroyd būgnus gamino dar 1980-ųjų pabaigoje, o 2005 m. pristatė pirmą savo gamybinį elektroninį Jobeky Classic komplektą. Dabartinė Jobeky technologija naudoja kelių taškų vidinius trigerius ir izoliuotas konstrukcijas, skirtas mažinti mechaninį persidavimą ir per jautrų centrinį tašką. drum-tec nuo 2004 m. išaugino platų Europos modulinį/A2E segmentą ir kuria savo kelių jutiklių būgnus.
Millenium: Thomann namų ženklas ir Europos biudžetinės klasės mastas
Millenium nėra savarankiška elektroninių būgnų gamykla. Tai nuo 1995 m. naudojamas Thomann namų ženklas. Pats Thomann nurodo, kad Millenium gaminius jam gamina įmonės, kurios tuo pat metu dirba ir kitiems žinomiems prekės ženklams; prekės importuojamos tiesiai iš gamyklų, be papildomo distributoriaus sluoksnio. Šis modelis ypač svarbus Europos rinkoje: elektroniniai komplektai su tinklinėmis membranomis, didesniais padais, tikru hi-hat stovu ar net mediniais korpusais čia atsirado už gerokai mažesnę kainą negu tradicinių aukščiausios klasės gamintojų analogai.
Senesnės MPS kartos glaudžiai siejasi su Medeli OEM/ODM gamyba. 2000-ųjų pabaigoje tas pats Medeli DD-506 pagrindas buvo parduodamas keliais prekybiniais vardais, tarp jų Millenium MPS-400; vėlesnėje specializuotoje elektroninių būgnų spaudoje taip pat pažymima, kad didelė Millenium e-drum asortimento dalis buvo gaminama Medeli. Todėl Millenium istoriją tiksliau skaityti ne kaip vienos gamyklos genealogiją, o kaip Thomann pasirenkamų Azijos OEM platformų raidą.
MPS-1000: HXM?
2021 m. pasirodęs MPS-1000 yra ypač įdomus OEM pavyzdys. Thomann viešai neįvardija jo gamyklos, tačiau HXM XD-2000 specifikacija sutampa ne bendrais bruožais, o beveik punktas į punktą: 20 colių bosinis būgnas, 13 colių mažasis, 10, 12 ir 14 colių tomai, 13 colių hi-hat, dvi 15 colių crash lėkštės, 18 colių trijų zonų ride, 820 garsų, 40 gamyklinių ir 40 vartotojo rinkinių, 70 dainų, 335 MB vietos vartotojo garso mėginiams, 23 efektai, aštuoni atskiri išėjimai ir 3,2 colio spalvotas ekranas. HXM šią sistemą žymi XD-2000 / M-019. Toks sutapimų kiekis labai stipriai rodo bendrą platformą arba white-label gamybą, nors viešo Thomann ir HXM OEM kontrakto patvirtinimo nėra.
2026 m. Millenium šią kryptį pratęsė MPS-1500 Hybrid-X: pilno dydžio 22 colių bosinis būgnas, mediniai korpusai ir Nexus Multi-Percussion Pad su devyniomis papildomomis mušamomis zonomis, 3622 garsais, 14 išorinių trigerių įėjimų ir aštuoniais subalansuotais atskirais išėjimais. Millenium technologinio pirmumo čia nereikia išgalvoti; jo istorinė reikšmė kitokia – funkcijos, kurios dar neseniai priklausė brangiems flagmanams, labai greitai atsiduria masiškai pasiekiamoje Europos mažmenoje.
Medeli, NUX ir Carlsbro: gamybos mastas svarbus net be garsaus patento
1983 m. Honkonge įkurta Medeli išaugo į stambų elektroninių instrumentų kūrėją ir OEM/ODM gamintoją. Kompanija pati projektuoja garso procesorius, integrines grandynes ir visą elektroninių mušamųjų platformą, todėl jos reikšmė gerokai didesnė už vardą ant galutinio produkto. Medeli technologija skirtingais laikotarpiais pasirodė įvairių prekybinių ženklų komplektuose ir padėjo standartizuoti nebrangius modulius, USB/MIDI, tinklines membranas bei kelių zonų padus.
NUX/Cherub ir Carlsbro priklauso tai pačiai platesnei rinkos sklaidos istorijai. Jų reikšmė nėra vienas konkretus „pirmasis“ išradimas. Jie dalyvauja procese, kuriame USB garso/MIDI ryšys, tinklinės membranos, atskiras hi-hat stovas, didesni padų skersmenys ir vartotojo garso mėginių importas nusileidžia į mokinių, namų studijų ir repeticijų kainų klasę.
08 · JUTIKLIAI
KAIP SMŪGIS PAVERČIAMAS DUOMENIMIS
Elektroninis būgnas pirmiausia yra matavimo sistema. Padas neperskaito „groove“ ar „rimshot“ kaip muzikinių sąvokų. Jis matuoja deformaciją, smūgio impulsą, kontaktą, padėtį arba mechaninį judėjimą; tik po to elektronika iš šių signalų nusprendžia, koks įvykis įvyko. Dėl to dvi sistemos su panašiu mušamu paviršiumi gali jaustis visiškai skirtingai.
Pjezoelektrinis jutiklis: nuo deformacijos iki įtampos impulso
Dažniausias elektroninių būgnų jutiklis yra pjezoelektrinis diskas. Keraminis sluoksnis, mechaniškai deformuotas smūgio vibracijos, sukuria elektrinį krūvį. Modulis mato trumpą, greitai kylantį ir po to svyruojantį įtampos impulsą. Impulso amplitudė apytikriai siejama su smūgio stiprumu, tačiau signalą veikia membranos įtempimas, korpuso rezonansas, kūgio ar putos standumas, jutiklio vieta ir net kabelio bei įėjimo elektrinės savybės.
Pjezo signalas yra aukštos varžos, todėl įėjimo grandinė turi jį priimti neperkraudama. Po analoginio stiprinimo prasideda skaitmeninė interpretacija: sistema laukia, kol signalas kirs slenkstį, stebi jo maksimumą per tam tikrą nuskaitymo langą, priskiria stiprumą ir tada laikinai saugosi antro to paties smūgio „atšokimo“.
Vienas jutiklis, du pjezo arba pjezo + jungiklis
Paprasčiausias vienos zonos padas turi vieną pjezo. Dviejų zonų mažasis būgnas gali turėti du pjezo – vieną membranai, kitą lankui – arba pjezo membranai ir slėginį/jungiklinį krašto kontaktą. Lėkštėse įprasta pjezo + krašto kontaktinio jungiklio architektūra: pjezo matuoja smūgį, o laidus guminis kraštas pasako, ar smogta į kraštą arba ar lėkštė suimta ranka. Skirtingų gamintojų laidų bei rezistorių schemos nėra visada identiškos, todėl stereofoninė TRS jungtis savaime nereiškia pilno suderinamumo.
Slenkstis, stiprinimas ir dinamikos kreivė
Threshold – mažiausias signalas, laikomas smūgiu. Per žemas slenkstis registruoja vibraciją ir kaimyninius būgnus; per aukštas praryja labai tylius smūgius. Sensitivity / gain nusprendžia, kiek elektrinis impulsas išdidinamas prieš paverčiant jį dinaminiu skaičiumi. Dinamikos kreivė (Velocity Curve) nekeičia paties jutiklio – ji keičia matematinį ryšį tarp išmatuoto smūgio ir siunčiamos dinamikos.
Nuskaitymo langas, pakartotinio suveikimo filtras ir mask time
Modulis negali paskelbti galutinio smūgio stiprumo tą pačią mikrosekundę, kai signalas tik pradėjo kilti. Jis kelias akimirkas stebi kreivę ir ieško maksimumo. Per trumpas nuskaitymo langas gali nuvertinti lėčiau kylantį impulsą; per ilgas prideda vėlinimo. Po smūgio pakartotinio suveikimo (retrigger) ir mask algoritmai atmeta vėlesnius tos pačios vibracijos pikus. Jei jie per agresyvūs, greitas dublis ar buzz roll gali būti palaikytas vienu smūgiu.
SIGNALO INTERPRETACIJA
Mechaninis persidavimas nėra vien „blogas laidas“
Kaimyninis tomas gali uždegti mažojo būgno kanalą todėl, kad abu mechaniniai signalai realiai keliauja per stovą, stovą ar korpusą. Modulis dažnai lygina kelių kanalų impulsų laiką ir amplitudę: jei silpnas signalas prasideda beveik kartu su daug stipresniu gretimo pado smūgiu, jis gali būti atmestas kaip persidavimas. Per stiprus mechaninio persidavimo slopinimas, priešingai, sunaikina tylius tikrus smūgius, grojamus vienu metu su kitu būgnu.
FSR, optika, magnetai ir talpinis prisilietimas
Pjezo nėra vienintelis kelias. Simmons SDX naudojo jėgai jautraus rezistoriaus (FSR) tipo paviršius pozicijai ir jėgai sekti. EFNOTE hi-hat judesį analizuoja optiniais jutikliais. Kai kurie hi-hat valdikliai pedalo padėtį nustato rezistoriškai ar magnetiškai. Lėkštės užgniaužimui gali būti naudojamas laidus kraštas arba talpinio prisilietimo aptikimas. Modernus skaitmeninis padas paprastai yra ne nauja viena sensoriaus rūšis, o kelių jutiklių ir vietinio apdorojimo derinys.
09 · MUŠAMIEJI PAVIRŠIAI
GUMA, TINKLINĖ MEMBRANA, TCS IR AKUSTINIO DYDŽIO KORPUSAS
Mušamasis paviršius yra mechaninis filtras tarp lazdelės ir jutiklio. Jis lemia atšokimą, smūgio trukmę, vibracijos pasiskirstymą ir triukšmą ore. Dėl to „geresnis padas“ nėra vien jautresnis sensorius: tam pačiam jutikliui guma, tinklinė membrana ir silikonas perduoda visiškai skirtingą impulsą.
Guma
Kietas guminis padas paprastas, plonas ir atsparus. Jis gali turėti labai tolygų elektrinį atsaką, nes smūgis greitai pasklinda per standų paviršių. Trūkumas – didesnis aukšto dažnio mechaninis „klik“ ir kitoks atšokimas negu būgno membranos. Dėl mažo gylio guminė konstrukcija ilgai dominavo kompaktiškuose rinkiniuose ir multipaduose.
Tinklinė membrana (mesh)
Tinklinės membranos padas vėl įveda tikrą įtempiamą membraną, tačiau jos akustinė funkcija visai kita negu Mylar. Tinklelis beveik nesuspaudžia oro būgno viduje, todėl garsas tylus, o pagrindinė mechaninė užduotis – valdomai deformuotis ir perduoti energiją kūgiui ar keliems kontaktiniams taškams. Įtempimu galima stipriai keisti atšokimą; pernelyg didelė įtampa gali sukurti nenatūraliai „tramplyninį“ jausmą ir didesnį pernelyg jautrų plotą aplink centrinį kūgį.
TCS silikonas
Yamaha TCS nėra nei paprasta guma, nei įtempiama membrana. Putinto silikono oro ertmės formuoja smūgio pasipriešinimą medžiagos viduje. Paviršiaus atšokimas nekinta nuo tempimo varžtų, todėl gamintojas gali skirtingai suprojektuoti mažojo būgno ir tomų pasipriešinimą. TCS tylumas ir nuoseklumas patogūs praktikai, tačiau žaidėjas negali „pasiderinti“ fizinio atšokimo taip, kaip su įtempiama tinkline membrana.
Pilno dydžio korpusas: daugiau negu dekoracija
Elektroniniam garsui 14 colių mažasis būgnas ar 16 colių grindinis tomas nėra būtini. Tačiau realus skersmuo keičia rankų trajektorijas, atstumą iki lanko, stovų vietą ir visą kūno orientaciją. Mokantis ant 8 colių padų galima techniškai atlikti tą pačią natą, bet ne visada išmokstamas tas pats judesio žemėlapis. Akustinio komplekto formos konstrukcija todėl turi biomechaninę, o ne vien estetinę vertę.
Kita pusė – triukšmas ir svoris. Didelis medinis korpusas savaime nepadaro smūgio tylesnio; grindimis perduodama energija vis tiek priklauso nuo pedalo ir pado. Pilno dydžio komplektas užima beveik tiek pat vietos kaip akustinis, o elektronikos pranašumas tampa garso valdymas ir įrašymas, ne kompaktiškumas.
10 · LĖKŠTĖS IR HI-HAT
ZONOS, CHOKE, PEDALO PADĖTIS IR 360° JAUTRUMAS
Elektroninės lėkštės problema sunkesnė negu tomo. Akustinis tomas iš esmės turi vieną pagrindinį mušamą paviršių; ride lėkštėje būgnininkas tikisi lanko, krašto ir varpelio, skirtingo garso priklausomai nuo smūgio vietos, fizinio svyravimo ir galimybės garsą akimirksniu užgniaužti ranka. Hi-hat prie to dar prideda nuolatinę pedalo padėtį ir dviem galūnėmis vienu metu kuriamą artikuliaciją.
Bow, edge, bell: kaip kelios zonos telpa viename diske
Įprastame analoginiame cymbal pade pjezo matuoja smūgio energiją, o papildomi krašto ar varpelio kontaktai nurodo, kuri sritis suaktyvinta. Kai kuriuose modeliuose varpelis yra atskiras kontaktinis jungiklis, kitur naudojamas antras pjezo ar sudėtingesnė rezistorių schema. Dėl to trijų zonų lėkštė kartais reikalauja dviejų TRS kabelių, o kito gamintojo trijų zonų lėkštė gali veikti per vieną jungtį – elektrinė architektūra nėra universali.
Choke: ranka tampa jutikliu
Lėkštės užgniaužimas turi būti atpažintas po smūgio, kol garso mėginys arba modeliuojamas garsas dar skamba. Laidus krašto sluoksnis gali veikti kaip jungiklis, kurį sugniaužia pirštai; naujesnės sistemos gali aptikti prisilietimą ir plačiau. Elektronikos užduotis – atskirti „sugriebiau lėkštę“ nuo paprasto stipraus krašto deformavimo.
Hi-hat: daugiausia informacijos viename mazge
Hi-hat padui neužtenka žinoti „atviras“ arba „uždaras“. Tarpinės padėtys turi sklandžiai keisti tembrą; koja be lazdelių turi sukurti chick; greitas pedalo atleidimas po uždarymo – foot splash; lazdelės smūgis tuo pačiu metu turi išlaikyti krašto ir lanko skirtumą. Prastas kalibravimas girdimas iš karto, nes būgnininkas koja nuolat keičia būseną, o ranka tikisi nenutrūkstamo garso perėjimo.
360° grojimo zona ir metalas
Tradicinių elektroninių lėkščių padų aktyvūs kontaktiniai jungikliai dažnai užima tik dalį perimetro, todėl logotipas ir „teisinga“ grojimo pusė turi likti prieš būgnininką. EFNOTE, Alesis Arc, Zildjian E-FAMILY ir DWe skirtingais būdais siekia 360° veikimo, kad lėkštė galėtų natūraliai suktis. Zildjian ir DWe dar grąžina metalinį mušamą paviršių: fizinė vibracija ir lazdelės kontaktas artimesni tikrai lėkštei, nors garsas vis tiek apdorojamas elektronika.
11 · GARSO VARIKLIAI
ANALOGAS, GARSO MĖGINIAI, MODELIAVIMAS, MIDI IR I/O
Būgnų modulis atlieka dvi atskiras užduotis, kurios kataloguose dažnai suplakamos: interpretuoja jutiklių signalus ir generuoja garsą. Gali būti puiki garso mėginių biblioteka su prastu trigerių apdorojimu arba labai tikslus jutiklių variklis su nuobodžiu garsynu. Vertinant modulį abi grandinės turi būti atskirtos.
Analoginė sintezė
Syndrum ir ankstyvas Simmons garsą kuria osciliatoriais, triukšmo generatoriais, filtrais ir gaubtinėmis. Smūgio amplitudė tiesiogiai keičia analoginės grandinės elgesį, todėl du vienodi smūgiai retai yra matematiškai identiški. Šio tipo sistema neturi dinaminių sluoksnių – ji turi nuolat kintančius elektroninius parametrus.
EPROM ir PCM: garsas tampa įrašu
Kai į modulį atkeliavo EPROM saugomi skaitmeniniai įrašai, dinamika pradėjo spręsti, kurį įrašą arba kokiu stiprumu jį paleisti. Ankstyvos atmintys buvo mažos, todėl vienam instrumentui teko labai nedaug sluoksnių ir trumpi, mažos raiškos garsai. PCM atminties augimas vėliau leido ilgesnius stereo failus, daugiau artikuliacijų ir realias kambario uodegas.
Dinaminiai sluoksniai ir kaitaliojami variantai
Vienas akustinio būgno smūgis, tik garsinamas tyliau ar garsiau, skamba nenatūraliai. Tikras būgnas stiprėjant smūgiui keičia atakos spektrą, obertonų santykį ir membranos/korpuso sąveiką. Todėl garso mėginiais paremtas modulis įrašo skirtingus stiprumo sluoksnius. Kaitaliojimo principas prideda kelis beveik vienodo stiprumo variantus ir juos kaitalioja, kad greita serija nevirstų identiško failo „kulkosvaidžiu“.
Didelis sluoksnių skaičius savaime negarantuoja gero rezultato. Jei trigerio interpretacija visus tylius smūgius suspaudžia į siaurą dinamikos intervalą, biblioteka lieka neišnaudota. GEWA nurodomi iki 1000 individualių mažojo būgno garso mėginių ir penki kaitaliojami variantai viename sluoksnyje prasmingi tik tiek, kiek padas ir modulis patikimai atskiria žaidėjo dinamiką.
Modeliavimas
Modeliavimo variklis bando apskaičiuoti ne vien failo pasirinkimą, bet ir instrumento elgesį. Roland COSM/Prismatic leidžia keisti korpuso parametrus, rezonansą, mikrofono padėtį ir akustinės erdvės sąveiką. Roland inžinieriai aiškina, kad Prismatic modeliavimui akustinių būgnų įrašai gali būti naudojami analizei, nors pats galutinis garsas nėra tiesiog „vienas garso mėginys po kito“. Modeliavimo pranašumas – tolydesnis parametras tarp kraštinių būsenų; trūkumas – labai daug priklauso nuo algoritmo.
Atvira architektūra ir vartotojo garsai
Vartotojo garso mėginių funkcija gali reikšti labai skirtingus dalykus. Paprasčiausi moduliai leidžia uždėti vieną WAV garso failą ant pado. Galingesnės sistemos leidžia sukurti kelis dinamikos sluoksnius, zonas ir cikląs. 2box modelis artimas tikrai garso bibliotekai: redaktoriumi galima kurti daugiasluoksnius instrumentus ir juos paleisti pačiame modulyje, išvengiant kompiuterio garso buferio.
MIDI ir vidinė raiška
Klasikinis MIDI Note On dinamikos (velocity) laukas yra 7 bitų – 1–127. Tai nereiškia, kad pats padas viduje matuoja tik 127 lygius. Skaitmeninė sistema gali turėti daug smulkesnį jutiklio skaičiavimą ir tik išsiųsdama klasikinį MIDI sukvantuoti rezultatą. Roland, pavyzdžiui, PD-14DSX dokumentacijoje mini daugiau kaip 16 000 vidinių dinamikos variacijų. Vertinant „raišką“ reikia klausti, kurioje grandinės vietoje ji matuojama.
USB audio, atskiri išėjimai ir studijinis maršrutizavimas
Šiuolaikinis modulis dažnai yra ir garso sąsaja. USB gali perduoti atskirus būgnų kanalus į DAW, o individualūs analoginiai išėjimai leidžia garso režisieriui gauti bosinį būgną, mažąjį būgną, tomus ir lėkštes atskirais kanalais. Tai visiškai kita darbo eiga negu stereofoninis „ausinių išėjimas“ iš pigaus praktikos komplekto. Būtent I/O, o ne garsų skaičius dažnai nulemia, ar modulis tinkamas scenai ir rimtam įrašymui.
12 · MULTIPADAI
OCTAPAD, SPD, DTX-MULTI IR MIDI PERKUSIJA
Multipadas nėra „mažas elektroninis būgnų komplektas“. Jo stiprybė – daug skirtingų funkcijų vienoje ranka pasiekiamoje plokštumoje: garsų paleidimas, MIDI, ciklai, atkuriami takeliai, papildomi trigerių įėjimai ir sceninis valdymas. Ši instrumentų šeima eina lygiagrečiai pilniems elektroniniams komplektams nuo 1985 m. PAD-8 Octapad.
PAD-8 → OCTAPAD
Originalus PAD-8 neturėjo būti pilnas garso šaltinis – aštuoni paviršiai siuntė MIDI išoriniam sintezatoriui, garso mėginių įrenginiui ar ritmo mašinai. Ši idėja išliko: dabartinis OCTAPAD SPD-30 jau turi vidinius garsus ir Phrase Loop, bet jo forma vis dar optimizuota greitam kelių zonų grojimui vienoje dėžėje.
SPD-S / SPD-SX: garso mėginių padas būgnininko rankose
Garso mėginių padas pakeitė scenos darbą todėl, kad būgnininkas galėjo pats valdyti vienkartinius efektus, intro, elektroninius mažojo būgno sluoksnius, metronomo takelius ir net visą atkuriamų takelių struktūrą. SPD-SX PRO turi devynis mušamus padus, didelę atmintį, programuojamą LED apšvietimą, papildomus trigerių įėjimus ir atskirus garso išėjimus. Pilnai išplėsta sistema gali veikti kaip hibridinio komplekto centras, o ne vien „vieno garso efektų dėžė“.
Yamaha DTX-MULTI 12 ir KAT tipo valdikliai
Yamaha DTX-MULTI 12 ir Alternate Mode/KAT šeima primena, kad elektroninė perkusija nebūtinai turi kopijuoti akustinį komplektą. Tokie valdikliai gali būti išdėstyti pagal rankų perkusijos, mallet ar programavimo logiką; svarbiausia tampa garsų ir MIDI komandų priskyrimas – kuris paviršius siunčia kokią natą, programos keitimo (Program Change), CC ar kitą MIDI informaciją.
KAT / Alternate Mode · FSR ir MIDI perkusijos valdikliai
KAT šeima išlaikė kitą elektroninės perkusijos tradiciją: valdiklis nebūtinai turi turėti savą garsyną ar kopijuoti akustinį komplektą. drumKAT ir vėlesni Alternate Mode instrumentai naudoja FSR tipo paviršius, kuriuose svarbi ne vien smūgio momento amplitudė, bet ir slėgis bei nuolatinis kontaktas. Dabartinė DITI sąsaja priima pjezo, kontaktinius jungiklius, FSR, kelių zonų padus ir hi-hat valdiklius bei gali būti derinama prie skirtingų gamintojų. Gamintojas originaliam drumKAT nurodo 64 dinamikos lygius, o DITI vidiniam matavimui – 1024; galutinė MIDI dinamikos reikšmė (angl. velocity) vis tiek perduodama standartinėje 0–127 skalėje.
Wavedrum šioje šeimoje lieka išimtis
Wavedrum išoriškai primena multipadą, tačiau funkciškai yra ekspresyvus elektroninis rankinis būgnas. Jo signalas nėra pirmiausia paverčiamas abstrakčiu MIDI smūgiu; DSP apdoroja pačią fizinę bangą ir slėgį. Dėl to Wavedrum geriau suprasti kaip elektroninės perkusijos instrumentą, o ne kaip garso mėginių valdiklį.
13 · HIBRIDAS
TRIGERIAI ANT AKUSTINIO BŪGNO, A2E, TAKELIŲ ATKŪRIMAS IR SENSORINĖ ANALIZĖ
Hibridinis komplektas nėra vien „akustiniai būgnai + vienas elektroninis padas“. Elektronika gali dubliuoti akustinį garsą, pakeisti tik vieną būgną, paleisti sceninius efektus, valdyti MIDI, generuoti atkuriamus takelius arba perimti visą garso grandinę, paliekant akustinį korpusą tik kaip fizinę grojimo sąsają. Kiekvienu atveju techninė problema skirtinga.
Clip-on trigeriai ant akustinio būgno
Ant lanko tvirtinamas trigeris fiksuoja membranos arba korpuso vibraciją ir siunčia ją moduliui. Metalo muzikoje ir grojant labai greitai tokia sąranka dažnai naudojama bosiniam būgnui: labai trumpas ir vienodas elektroninis atakos sluoksnis padeda atskirti greitas natas tankiame gitarų garse. Čia tikslas nebūtinai „pakeisti tikrą bosinio būgno garsą“, o papildyti jo ataką.
A2E: akustinis korpusas kaip elektroninio pado mechanika
Acoustic-to-electronic konversijoje nuimama akustinė mušamoji membrana, uždedama tinklinė membrana, o korpuso viduje montuojamas vienas ar keli jutikliai. Konstrukcijos kokybę lemia ne korpuso mediena, o jutiklio atrama, putos/kūgio geometrija, lankų izoliacija ir tolygus kontaktas su membrana. Kelių taškų sistemos stengiasi sumažinti centrinį jautrumo šuolį, nes smūgis tiesiai virš vieno centrinio jutiklio kitaip būna elektriškai „garsesnis“ už tokio pat stiprumo smūgį krašte.
Garso mėginių padas kaip scenos valdymo centras
SPD tipo padą galima naudoti ne tik rankomis. Prijungti bosinio, mažojo būgno ar tomų trigeriai leidžia tais pačiais fiziniais būgnais paleisti papildomus garso mėginius, o atskiri padų smūgiai keičia dainos dalis, paleidžia vienkartinius garsus ar siunčia MIDI. Svarbu atskirti garso takelių atkūrimą ir MIDI: MIDI pats neturi garso, jis tik perduoda įvykį kitam garso šaltiniui.
DWe: tas pats korpusas, dvi būsenos
DWe kraštutinis tuo, kad akustinis ir elektroninis variantas dalijasi tuo pačiu profesionaliu DW korpusu. Pakeitus tinklinę membraną į Mylar ir išjungus elektroninę grandinę komplektas gali grįžti į akustinę būseną. DrumLink belaidis ryšys pašalina atskirą analoginį kabelį nuo kiekvieno būgno, tačiau pats būgnas vis tiek lieka jutikliu valdomas MIDI šaltinis.
Sensory Percussion: akustinis būgnas lieka girdimas ir kartu tampa valdikliu
Sensory Percussion kitoks: jutiklis klasifikuoja akustinio instrumento smūgio parašą, todėl centras, kraštas, lankas, kryžminis smūgis ar slopinimas gali valdyti skirtingas elektronines reakcijas. Akustinis tonas nebūtinai nutildomas – elektronika sluoksniuojama ant gyvo instrumento. Tai artima išplėsto instrumento sampratai, kur elektronika plečia jau esantį būgną, o ne jį pakeičia.
14 · REAKCIJA IR TRIUKŠMAS
VĖLINIMAS, DINAMIKA, MECHANINIS PERSIDAVIMAS, GRINDŲ VIBRACIJA IR MONITORINGAS
Elektroninio būgno reakcijos laikas susideda iš kelių etapų. Lazdelė fiziškai deformuoja paviršių; jutiklis sukuria signalą; modulis laukia pakankamai duomenų smūgio pikui įvertinti; algoritmas pasirenka zoną ir dinamiką; garso variklis sukuria arba paleidžia garsą; DAC ir ausinės/monitorius paverčia jį akustine banga. Prie kompiuterio dar prisideda USB, tvarkyklės ir audio buferis.
Jutiklio nuskaitymas ir audio buferis – skirtingi vėlinimai
Trigerio nuskaitymo laikas yra laikas, per kurį modulis stebi smūgio elektrinę kreivę. Audio buffer yra atskiras skaitmeninio garso etapas. Galima turėti puikiai sureguliuotą padą, bet jausti vėlavimą dėl 256 ar 512 garso mėginių kompiuterio buferio; galima turėti mažą audio buferį, bet prastą modulio trigerio algoritmą. Vertinti reikia visą visą pirmyn ir atgal einančią signalo grandinę.
Dinamikos suspaudimas gali atrodyti kaip „geras smūgių sekimas“
Kai modulis beveik kiekvieną smūgį išmeta į vidurinę ir aukštą dinamikos sritį, garsas atrodo stabilus ir lengvai „kalba“, tačiau tylieji (ghost) smūgiai praranda gyvybę. Priešingas kraštutinumas – per plati elektrinė skalė, kur normaliam forte reikia nenatūraliai daužyti padą. Tikras dinaminis diapazonas vertinamas ne pagal tai, ar kiekvienas smūgis suveikė, o ar tylūs, vidutiniai ir stiprūs smūgiai išlieka muzikaliai proporcingi.
Struktūrinis triukšmas: žemyn keliauja ne elektroninis garsas, o smūgio energija
Ausinėse elektroninis komplektas gali būti beveik tylus, bet kaimynui apačioje bosinio būgno pedalas vis tiek perduoda didelį mechaninį impulsą į grindis. Hi-hat pedalo uždarymas taip pat kartojasi šimtus kartų per repeticiją. Guminės izoliacinės platformos, spyruokliuojantys podiumai ar kelių sluoksnių konstrukcijos veikia tik tada, kai realiai sumažina standų mechaninį ryšį su pastato konstrukcija.
Monitoringas
Uždaros ausinės turi duoti pakankamai žemo dažnio, kad bosinis būgnas jaustųsi kartu su koja, bet ne taip garsiai, kad grojimas būtų maskuojamas. Scenos monitoriuje arba būgnų monitoriuje svarbi ne vien galia: per lėtas ar išpūstas žemas dažnis gali suteikti kitą laiko pojūtį negu tiesioginis ausinių signalas. Profesionalioje scenoje dažnai praktiškiausia ausinių monitoringo sistema ir atskiri modulio išėjimai į garso režisieriaus pultą.
PRAKTIKA
Trumpas diagnostikos testas
- Groti vieną labai tylų mažojo būgno smūgį ir stebėti, ar jis kartojasi patikimai.
- Groti greitą dublį ir tikrinti, ar antras smūgis nepraryjamas pakartotinio suveikimo filtru.
- Vienu metu stipriai smogti tomą ir tyliai mažąjį būgną – persidavimo slopinimas neturi praryti tikro mažojo būgno smūgio.
- Lėtai uždaryti hi-hat visame pedalo kelyje – garsas neturi šokinėti tarp kelių staigių būsenų.
- Prijungus VST sumažinti audio buferį ir lyginti su tiesioginiu modulio garsu; taip atskiriamas kompiuterio vėlinimas nuo padų reakcijos.
15 · PASIRINKIMAS
KAIP TESTUOTI ELEKTRONINĮ KOMPLEKTĄ, O NE JO SPECIFIKACIJŲ LENTELĘ
Elektroninį komplektą prasminga rinktis nuo grojimo sąsajos, ne nuo gamyklinių kitų skaičiaus. Penki šimtai gamyklinių nustatymų nekompensuoja hi-hat, kuris turi tik kelias grubias atidarymo būsenas, ar mažojo būgno, kurio centras dvigubai jautresnis už likusią membraną. Toliau – modulis, išėjimai ir plėtros galimybės.
1. Mažasis būgnas
- Ar labai tylūs smūgiai registruojami be atsitiktinių dingimų?
- Ar smūgio vieta nuo centro iki krašto keičiasi tolygiai, be vieno nenatūraliai karšto taško?
- Ar rimshot ir cross-stick galima groti įprastu judesiu, ne ieškant kelių centimetrų „teisingos“ zonos?
- Ar tinklinės membranos įtempimas gali būti toks, kokio nori ranka, negriaunant trigerio jautrumo?
2. Hi-hat
- Lėtai uždaryk pedalą nuo visiškai atviro iki uždaro. Tarpinės būsenos turi keistis tolygiai.
- Patikrink chick ir foot splash be lazdelių.
- Grodamas aštuntines ranka nuolat judink pedalą – blogas sekimas pasirodo greičiau negu grojant atskirus demo smūgius.
- Jei naudoji savo hi-hat stovą, patikrink realų mechaninį svorį ir spyruoklės darbą, ne vien garsą.
3. Ride
- Varpelis turi suveikti normaliu lazdelės kampu ir jėga.
- Krašto ir lanko skirtumas turi veikti ne tik vienoje pažymėtoje vietoje, jei lėkštė deklaruojama kaip 360°.
- Užgniaužimas ranka turi nutraukti garsą patikimai, be atsitiktinių choke.
- Didelis 18–20 colių diskas geriau atkuria atstumą ir svyravimą, bet užima tiek pat scenos vietos kaip akustinė lėkštė.
4. Modulis ir plėtra
| Klausimas | Kodėl rūpi |
|---|---|
| Kiek lieka laisvų trigerių įėjimų? | Papildomas tomas, lėkštė ar atskiras bosinio būgno trigeris gali greitai užpildyti visą modulį. |
| Ar hi-hat ir ride jungtys standartinės? | Nuosavi skaitmeniniai protokolai dažnai pririša prie konkretaus gamintojo. |
| Ar yra individualūs garso išėjimai? | Gyvai ir studijoje atskiri kanalai suteikia gerokai daugiau kontrolės negu stereo L/R. |
| Ką iš tikro reiškia vartotojo garso mėginių importas? | Vienas WAV ant pado ir daugiasluoksnis instrumentas yra visiškai skirtingos galimybės. |
| Ar USB siunčia tik MIDI, ar ir daugiakanalį audio? | Nuo to priklauso, ar modulis gali tiesiogiai įrašyti atskirus būgnus į DAW. |
| Ar galima naudoti kitų gamintojų padus? | Atvira trigerių sistema leidžia atnaujinti komponentus atskirai. |
5. Namai, scena ar studija
Namų praktikai svarbiausi mechaninis triukšmas, patogus hi-hat ir paprastas play-along. Scenai – patikimumas, greitas gamyklinių nustatymų keitimas, individualūs išėjimai, kabelių/maitinimo logistika ir atsarginis planas. Studijai – daugiasluoksnis garsynas, USB audio, MIDI redagavimas ir galimybė įrašyti kartu tiesioginį modulio audio bei MIDI, kad garsą būtų galima pakeisti vėliau.
16 · CHRONOLOGIJA
ELEKTRONINĖS PERKUSIJOS LAIKO JUOSTA
Trumpa chronologija skirta orientacijai. Techniniai paaiškinimai ir gamintojų genealogijos lieka ankstesniuose skyriuose.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1973 | Moog 1130 Percussion Controller – komercinis mušamasis valdiklis Moog moduliniams sintezatoriams. |
| 1975 | Joe Pollard ir Mark Barton pradeda Syndrum kūrimą; PAiA išleidžia Programmable Drum Set. |
| 1978 | Musicaid/Simmons SDS3; keturi kanalai, triukšmo generatorius, 8 colių tikros membranos. |
| 1981 | Simmons SDS-V komerciškai įtvirtina pilno elektroninio būgnų komplekto šešiakampį archetipą. |
| 1983 | Simmons SDS7 – EPROM garso mėginių ir analoginio signalo hibridas; Clavia Digital Percussion Plate 1. |
| 1984 | ddrum vardas ir keturi EPROM garsai; TAMA Techstar; Dynacord Percuter era. |
| 1985 | Simmons SDS9 su integruotu MIDI; Roland Alpha Drum ir PAD-8 Octapad; TAMA Techstar II. |
| 1986 | Yamaha pirmasis Electronic Percussion System; Dynacord ADD-one garso mėginiais paremta būgnų sistema. |
| 1987 | Simmons SDX – garso mėginių įrašymas, ekranas, FSR pozicinis jautrumas ir sluoksniai. |
| 1994 | Korg Wavedrum – fizinio signalo ir DSP sintezės elektroninė perkusija. |
| 1996 | Yamaha DTX2 – pirmasis DTX serijos modelis; Roland pradeda tinklinių membranų gamybos bendradarbiavimą su Remo. |
| 1997 | Roland TD-10 V-Drums – COSM ir tinklinės mažojo būgno bei tomų membranos. |
| 1998 | Roland KD-120 – tinklinis bosinio būgno padas. |
| 2001 | Roland V-Cymbal ir CY-14C/CY-15R atskiros bow/edge zonos. |
| 2004 | Roland VH-12 dviejų dalių V-Hi-Hat. |
| 2005 | Jobeky Classic – pirmasis Jobeky gamybinis elektroninis komplektas. |
| 2009 | Korg atgaivina Wavedrum; akustinio komplekto formos elektronika ir A2E scena plečiasi. |
| 2010 | Yamaha DTX900/TCS gauna Winter NAMM Best in Show; 2box DrumIt Five rinkoje. |
| 2012 | Roland TD-30 – SuperNATURAL ir Behavior Modeling. |
| 2016 | Roland TD-50 – Prismatic ir skaitmeniniai kelių jutiklių mažojo būgno / ride padus. |
| 2017 | Alesis Strike Pro; Pearl Mimic Pro; akustinio komplekto formos elektronika tampa aiškia premium kryptimi. |
| 2018 | EFNOTE įkuriama Hamamatsu; Alesis Strike MultiPad ir Nitro Mesh. |
| 2019 | Pearl/Korg e/MERGE; Simmons SD600 su Bluetooth MIDI. |
| 2021 | Roland VH-14D skaitmeninis hi-hat; Millenium MPS-1000 atneša pilno dydžio medinių korpusų elektroninį komplektą į maždaug 1000 eurų Europos namų ženklo segmentą. |
| 2022 | Simmons Titan; akustinio komplekto formos elektronika jau pasiekia ir vidutinę kainų klasę. |
| 2023 | Alesis Strata Prime; DW DWe belaidė konvertuojama sistema. |
| 2024 | Roland V-Drums 7 / V71 – nauja daugiasluoksnių garso mėginių, DW Soundworks ir Roland Cloud integracijos kryptis. |
| 2026 | Sunhouse išplečia Sensory Percussion į cymbal ir hi-hat sensorius. |
17 · ŠALTINIAI
PIRMINIAI ŠALTINIAI, ARCHYVAI IR TECHNINĖ DOKUMENTACIJA
Pirmenybė teikta gamintojų archyvams, oficialioms produktų istorijoms, techninei dokumentacijai, muziejinėms kolekcijoms ir periodiniams 1980-ųjų šaltiniams. Gamintojo „first / world’s first“ formuluotės tekste paliktos kaip gamintojo teiginiai, jei nepriklausomas šaltinis neleidžia jų absoliutinti.
Ankstyvoji elektroninė perkusija
- Bob Moog Foundation Archives — 1973 m. Moog 1130 mechaninis brėžinys ir valdymo įtampos principas.
- Advancing the Art of Electronic Percussion — akademinė elektroninės perkusijos istorijos apžvalga, Moog 1130 ir 1970-ųjų EHX valdikliai.
- Mark Barton · Syndrum istorija — vieno iš kūrėjų pasakojimas apie Pollard Industries ir analoginės architektūros raidą.
- Wikimedia Commons · PAiA Programmable Drum Set — 1975 m. sistemos dokumentinis vaizdas.
Simmons
- Simmons · The Simmons Story — SDS3, SDS-V, SDS7, SDS9, SDX, Trixer, ADT ir vėlesnė gamintojo chronologija.
- Simmons Sound Library / history material — analoginių ir EPROM balsų architektūros aprašymai.
- Wikimedia Commons · Simmons — dokumentinės SDS5 ir modulių nuotraukos.
Roland
- Roland · Innovation of V-Drums: History — oficiali TD-10, KD-120, V-Cymbal, VH-12, TD-30 ir TD-50 chronologija.
- Roland · Redefining Rhythm — Alpha Drum, PAD-8, Kiyoshi Yoshino tinklinės membranos kūrimo istorija ir Remo bendradarbiavimas.
- Roland · Interface — tinklines membranas, V-Cymbal ir bosinio būgno mechanikos kūrimo medžiaga.
- Roland Engineering · Prismatic Sound Modeling — inžinierių komentarai apie modeliavimo ir akustinės analizės procesą.
Yamaha
- Yamaha Innovation Road · DTX2 — 1996 m. pirmasis DTX serijos modelis.
- Yamaha · 2010 DTX900 / DTX-PAD — TCS putinto silikono konstrukcija ir NAMM Best in Show.
- Yamaha Design · DTX950K — plaukiojančio pado mechaninė izoliacija ir dizaino procesas.
- Yamaha · DTX8/DTX10 — mediniai korpusai, TCS / tinklinės membranos pasirinkimas ir hit-point detection.
Europa ir kiti gamintojai
- ddrum · 40 Years — Clavia, Hans Nordelius, Mikael Carlsson ir Digital Percussion Plate 1.
- Dynacord Timeline — oficiali ADD-one vieta kompanijos 1980-ųjų istorijoje.
- Periodinė Dynacord Percuter apžvalga — balsų moduliai, trigeriai, Big Brain ir 1984 m. sistemos architektūra.
- 2box · DrumIt Five MKII — Open Sound Architecture, Universal Trigger Interface ir techninės specifikacijos.
- TAMA 50th · Techstar — 1984 m. Techstar, tikros membranos, rimshot bar ir Techstar II pokyčiai.
- Alesis · Company History — DM10, Strike Pro, Strike MultiPad, Nitro Mesh ir Strata Prime chronologija.
- Pearl · e/MERGE — Korg Wave Trigger Technology, PUREtouch ir konfigūracijos.
- Pearl · Mimic Pro — SSD, trigerių įėjimai, garso išėjimai ir Steven Slate daugiakanaliai garsai.
- Korg · Wavedrum Global Edition — DSP, PCM, galvos/lanko keitikliai ir slėgio jutiklis.
- Thomann · Millenium MPS-1000 ir „About Millenium“ — Millenium kaip Thomann namų ženklas nuo 1995 m., tiesioginio importo modelis, MPS-1000 konfigūracija ir modulio specifikacija.
- HXM · XD-2000 — XD-2000 korpusų ir M-019 modulio specifikacija; naudojama techniniam palyginimui su Millenium MPS-1000. Viešo OEM kontrakto ši specifikacija savaime neįrodo.
- digitalDrummer · Millenium ups the ante — 2021 m. MPS-1000 pasirodymas ir platesnis Medeli gamybos vaidmuo Millenium e-drum linijoje.
- Lemon Electronic Drums · oficiali istorija ir katalogas — Lemon T serija, lėkštės ir gamintojo nurodoma savarankiška elektroninių būgnų raida; naudojama atskirti Lemon nuo nepatvirtintos Millenium OEM kilmės.
- Millenium · MPS-1500 Hybrid-X — 2026 m. pilno dydžio korpusai, Nexus Multi-Percussion Pad, 3622 garsai, vartotojo garso mėginiai ir išėjimų / trigerių architektūra.
Naujesnės sistemos ir hibridas
- EFNOTE · Sensing Technologies — kelių optinių jutiklių hi-hat, kelių jutiklių būgnai ir 360° lėkštės.
- GEWA Digital Drums — iki 1000 mažojo būgno garso mėginių, 5 kaitaliojami variantai ir tikri kambario mikrofonų kanalai.
- Zildjian FAQ — Gen16, L80, E-FAMILY ir E-VAULT genealogija.
- DW · DrumLink — 2,4 GHz belaidis protokolas, iki 30 įėjimų ir MIDI konversija.
- DW · Patents — DWe Wireless Protocol Nr. 12,033,604 ir Electronic Cymbal Instruments and Systems Nr. 11,922,907.
- Sunhouse · Sensory Percussion — akustinio būgno zonų analizė ir programinė sistema.
- Jobeky · Colin Ackroyd istorija — būgnų gamyba, 2005 m. Jobeky Classic ir individualiai gaminamų elektroninių būgnų kryptis.
- Jobeky · Technology — ERT/JDT, kelių taškų trigeriai ir Playright bosinio būgno konstrukcija.
Susiję Būgnotekoje
Būgnų plėvės · Būgnų furnitūros istorija · Praktikos takeliai · TAKTAS metronomas